Remiantis Muitinės departamento duomenimis, kiekvienais metais iš Lietuvos iškeliauja apie pusė tūkstančio naujų automobilių. Autoverslininkai teigia, kad Europoje esantys naujų automobilių kainų skirtumai vilioja pasipelnyti ne vieną verslininką. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Vokietijoje kainų skirtumas tarp vidutinės klasės automobilių gali siekti iki 20 proc.
Muitinės departamento pateikti duomenys byloja, kad praėjusiais metais iš Lietuvos iškeliavo 429, o užpernai – 547 naujos transporto priemonės. Autoverslininkai tikina, kad naujas automobilis Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 12 proc. pigiau nei Vakarų Europoje, tačiau tik nedidelė dalis pelno tenka reeksportuotojui. Maždaug po 3 proc. pelno pasidalija Lietuvos ir šalies, į kurią automobilis atgabentas, pardavėjas. Dar maždaug 3 proc. kainų skirtumo tenka transportavimo išlaidoms padengti.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Nikolajus Melnikas teigia, kad niekam ne paslaptis, kad ES valstybėse automobilių kainos skirtingos, todėl natūralu, kad kažkas siekia iš to pasipelnyti ir eksportuoja naujus automobilius, skirtus Lietuvos rinkai. „Gavusi oficialaus importuotojo teises įmonė paprastai privalo automobilius pardavinėti tik toje šalyje, kurioje tokia teisė suteikiama, – teigia asociacijos atstovas.–Gamintojai griežtai draudžia tarpininkams reeksportuoti ir jeigu jie sužinotų, kad kuri nors Lietuvos įmonė užsiima reeksportu, ji greičiausiai netektų oficialaus importuotojo teisių“.
Pasak N. Melniko, reeksportu pačios įmonės dažniausiai neužsiima, o tai daro dažnai su autoverslu nieko bendra neturintys juridiniai asmenys. Kita didelė problema – automobilių importas iš regioninių automobilių pardavėjų. Tai - priešingas srautas, kai automobiliai įvežami į Lietuvą iš užsienio firmų, kurios neturi teisės parduoti jų Lietuvos rinkai. Pirkėjai turėtų pasiteirauti dokumentų, patvirtinančių autosalono teises prekiauti tam tikrų markių ir modelių automobiliais tame regione ir gauti rašytinius įsipareigojimus dėl nemokamo garantinio remonto
UAB „Moller Auto“ generalinis direktorius Linas Karlavičius teigia, kad jis gali įvardinti konkrečias įmones, kurios verčiasi šiuo verslu, ir žino jų darbo metodus. „Tokios įmonės siekia trumpalaikio pelno ir iškraipo nusistovėjusią rinką, – apie nesąžiningus verslininkus kalba L. Karlavičius. – Ši veikla nėra normali, nes tiek Baltijos valstybėse, tiek Vidurio Europoje nauji automobiliai yra beveik 15 proc. pigesni nei Vakarų Europoje“. Pasak L. Karlavičiaus, dažnai ši veikla vykdoma su atstovų žinia, tad prieš tokius nesąžiningus konkurentus priemonių turėtų imtis automobilių gamintojas, nes Lietuvos įstatymai nedraudžia užsiimti tokiu verslu.
UAB „Žibintas“ komercijos direktorius Gintaras Vičkačka tikina, jog naujų automobilių reeksportas jau keleri metai egzistuoja Lietuvoje ir jokios žalos naujų automobilių rinkai nedaro. „Tik džiaugtis reikia, kad įmonės parduoda vis daugiau naujų automobilių, o nebandyti įžvelgti tame kažkokių asociacijų, – teigia įmonės atstovas. – Nauji automobiliai iš Lietuvos yra gabenami tiek į rytus, tiek į vakarus. Daugelis įmonių tai daro, o kalbos apie reeksportą dažniausiai kyla iš pavydo, nes versle ne visiems vienodai sekasi“.
Pasak jo, nuo to geriau ir šaliai: į biudžetą sumokama daugiau mokesčių, kuriamos naujos darbo vietos. UAB „Sostena“ prezidentas Alvydas Globys tvirtina, kad gavusi oficialaus importuotojo teises įmonė privalo automobilius pardavinėti tik toje šalyje, kurioje tokia teisė suteikiama, už šios taisyklės nesilaikymą paprastai gresia gamintojų sankcijos. Tačiau šios taisyklės dažnai nelinkę laikytis ne vien mūsų tautiečiai, bet ir kitų šalių atstovai. „Yra teigiamų ir neigiamų šio verslo pusių, – pasakoja A. Globys. – Tai duoda naudos ir valstybės biudžetui, ir autoverslininkams, tačiau pažeidžiami kai kurie susitarimai su gamintoju. Lietuva ne vienintelė valstybė, kurioje egzistuoja šis verslas. Kitos Europos valstybės sėkmingai praktikuoja šį verslą“.
Europos Komisija nustatė, kad brangiausi automobiliai Europos Sąjungoje yra Didžiojoje Britanijoje, o pigiausi prieš apmokestinant vietiniais mokesčiais – Suomijoje, Ispanijoje, Olandijoje bei Danijoje. Taip gamintojai, parduodami tų šalių importuotojams automobilius, bando sušvelninti mokesčių naštą. Tuo naudojasi „turistai“, kurie išsiveža mašiną iš tos šalies ir moka mokesčius savo šalyje. Specialistai mano, jog ateityje Lietuvos autosalonai taip pat gali sulaukti daugiau pirkėjų iš užsienio šalių.
Apie egzistuojantį reeksportą byloja ne tik Muitinės departamento duomenys, bet ir skirtingi naujų automobilių pardavimų statistikos įmonių duomenys. Manoma, jog dalis Lietuvoje neįregistruotų automobilių iškeliauja į užsienį, o jų pardavimai skelbiami oficialioje pardavėjų statistikoje. Taip rodomi geri automobilių atstovų darbo rezultatai, o dalis parduotų automobilių iš tiesų parduodama kitose rinkose.
N. Melnikas teigia, kad dažnai skirtinga statistika yra todėl, kad asociacija remiasi automobilių gamintojų atstovų pateiktais duomenimis, o tyrimų bendrovė „Autotyrimai“ naudojasi VĮ „Regitra“ informacija. „Vienu metu asociacija buvo liovusi sisteminti iš autoverslininkų gautą naujų automobilių pardavimo statistiką, nes pasitaikydavo nesąžiningų veikėjų, kurie pateikdavo didesnius duomenis apie parduodamas transporto priemones, – sako N. Melnikas. – Taip dirbtinai buvo bandoma padidinti duomenis, siekiant atkreipti dėmesį į tam tikro automobilio markę, padidinti jos prestižą, bandant skatinti pardavimus“.
