Iš nacionalinių gamintojų į pirmąjį dešimtuką pateko tik "Porsche" ir BMW. "Automarxx" pavadintame tyrime "Volkswagen" ir "Opel" atsistojo viena pakopa aukščiau už "Mercedes-Benz", kuri 33 gamintojų sąraše užėmė priešpaskutinę vietą. ADAC apklausa taip pat parodė, kad BMW išstūmė "Mercedes-Benz" iš labiausiai vertinamo Vokietijos automobilio pozicijos.
Šiemet "Mercedes-Benz" kontroliuojanti įmonė "Daimler-Benz AG" švenčia savo ne itin džiaugsmingo susiliejimo su amerikiečių "Chrysler" penkerių metų jubiliejų. Nuo pat susiliejimo Štutgarte įsikūrusios "Mercedes-Benz" vadovai stengėsi bendrovę apsaugoti nuo neigiamų padarinių, kuriuos lėmė bandymai pagerinti sunkiai besiverčiančio "Chrysler" ir bendrai įmonei priklausančios "Mitsubishi" rezultatus.
"Mercedes-Benz", kuriai jau dabar tenka stengtis, kad atsilaikytų prieš naujų konkurentų iššūkius pasaulinėje prabangių automobilių rinkoje, dabar teks kovoti ir su sėkmingai į Vokietijos bei visos Europos rinkas besiveržiančiais japonais.
Briuselyje įsikūrusios Europos automobilių gamintojų asociacijos (EAMA) paskelbti duomenys parodė, jog spalį, palyginti su tuo pačiu 2002 metų mėnesiu, Japonijos gamintojų dalis Europos rinkoje pakilo nuo 11 proc. iki 13,1 proc. Japonai pardavimus sparčiai didino svarbių Europos gamintojų "Volkswagen" ir "PSA Peugeot Citroen" sąskaita.
Tuo pat metu transatlantinės milžinės "DaimlerChrysler" pardavimai sumenko 2,5 proc., nes smuko "Mercedes Benz" ir "Chrysler" automobilių paklausa.
Nuo to laiko, kai Japonijos gamintojai pirmąkart pabandė įsitvirtinti Europos ir Vokietijos rinkose, praėjo jau daugiau kaip dešimtmetis. Iš pradžių japonams Europoje sekėsi sunkiau nei prognozavo analitikai, nes japoniški modeliai europiečiams atrodė šiek tiek pasenę. Be to, Japonijos gamintojos akivaizdžiai neįvertino dyzelinių automobilių populiarumo, nes būtent šios transporto priemonės tapo sparčiausiai augančiu Europos rinkos segmentu. Pasak Vokietijos "DZ Bank" analitiko Timo Schuldto (Šulto), japoniški automobiliai tiesiog neatitiko vartotojų poreikių.
Nors pirmieji japonų žingsniai Europoje buvo nesėkmingi, dabar stambieji Japonijos koncernai, tokie kaip "Nissan", "Mazda" ir "Mitsubishi", gali džiaugtis savo pastangų pasiūlyti europiečių skoniui priimtinesnių modelių ir daugiau dyzelinių automobilių vaisiais.
Iš tikrųjų šiuo metu du penktadaliai Europoje parduodamų automobilių yra varomi dyzeliniais varikliais. Prancūzijoje dyzelinių transporto priemonių dalis yra dar didesnė ir siekia apie du trečdalius, o Vokietijoje ji sudaro maždaug 40 proc.
Kadangi Europos gamintojų pajamoms jau pakenkė sunki ekonominė padėtis ir siekiant privilioti pirkėjų siūlytos nuolaidos, Japonijos bendrovių konkurencija labiausiai bus jaučiama kainų požiūriu. "Volkswagen" pagrindinio modelio "Golf" bazinė kaina Vokietijoje siekia 18 tūkst. 990 eurų, o su šiuo modeliu konkuruojantis "Toyota Corolla" parduodamas už 17 tūkst. 350 eurų. Europoje pardavimus didina ir Pietų Korėjos "Hyundai" bei "Kia".
Be to, dėl europiečių palankumo kovojančios "Toyota" ir "Mazda" Europoje įsteigė dizaino centrus. Pasak analitikų, japoniški automobiliai ir techniniu, ir dizaino požiūriais prilygsta atitinkamiems BMW ir "Volkswagen" modeliams. Per dešimtmetį "Toyota" siekia padvigubinti Vokietijoje parduodamų automobilių skaičių iki 200 tūkst. vienetų per metus.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės "J.D. Power" atlikto tyrimo duomenimis, "Mercedes Benz" nuo "Toyota" gaminamų "Lexus" atsiliko ir pasauliniame patikimumo reitinge. Kitas "J.D. Power" tyrimas parodė, jog Vokietijos vartotojai yra labiausiai patenkinti "Toyota" automobiliais.