Kaip DELFI sakė CAA Oro transporto skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Žydelienė, duomenis apie nuostolius pateikė penkios Lietuvoje dirbančios skrydžių bendrovės. Dar viena, registruota Lietuvoje, bet skraidinanti užsienyje, savo nuostolių kol kas nesuskaičiavo.
„Skrydžių bendrovės mums pateikė preliminarius nuostolius. Juos kompanijos patyrė dėl to, kad reikėjo atlyginti už neįvykusių skrydžių bilietus, rūpintis keleivių maitinimu, nakvyne“, – sakė ji.
Viena skrydžių bendrovė taip pat nurodė dėl vulkano išsiveržimo negavusi 0,5 mln. Lt planuotų pajamų.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas, net ir esant force majeure atvejui, skrydžių bendrovės privalo keleiviui arba kompensuoti neįvykusio skrydžio bilieto kainą, arba pasiūlyti artimiausią skrydį. Taip pat privalu ilgai laukiančius keleivius pamaitinti, apnakvindinti.
Skaičiuoja apie 2 mln. Lt nuostolių
Ūkio ministerija yra gavusi iš mažiau nei trečdalio turizmo ir skrydžių bendrovių duomenis apie jų patirtus nuostolius.
Jos suskaičiavo dėl vulkano išsiveržimo patyrusios 1,75 mln. Lt tiesioginių nuostolių ir negavusios daugiau nei 2 mln. Lt planuotų pajamų.
„Pirminiu vertinimu, kurį buvo pateikusios bendrovės, tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai galėjo siekti iki 3 mln. eurų (apie 10 mln. Lt – DELFI). Dabar matau, kad kai kurios kompanijos savo nuostolius gerokai sumažino, tačiau nemanau, kad bus apsiribota 2 mln. Lt tiesioginių nuostolių“, – DELFI sakė ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.
Jis mano, kad papildomi skaičiai dar suplauks iki šios savaitės pabaigos.
Duomenis Ūkio ministerijai yra pateikusios Lietuvos turizmo asociacija, įvertinusi aštuonių savo narių nuostolius, užsakomųjų skrydžių bendrovė „flyLAL Charters“ ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Ministerija iki kitos savaitės vidurio šią statistiką ketina perduoti Europos Komisijai, kuri apibendrins visų šalių bendrovių nuostolius.
„Turi būti formuojama vieninga Europos Sąjungos (ES) pozicija, ką daryti. Kyla klausimas, kodėl kompanijos nesidraudė nuo force majeure įvykių, nes tokių nuostolių kompensavimas yra skrydžių kompanijų ir draudimo bendrovių reikalas. Kodėl kompanijos, bandydamos taupyti išlaidas draudimui, dabar tiesia ranką į valstybės kišenę, nes visi nusprendė, kad valstybė yra ta vieta, kuri gali kompensuoti? Tai yra tie patys mokesčių mokėtojų pinigai“, – sakė A. Burkovskis.
DELFI primena, kad Europos oro erdvė dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje buvo paralyžiuota šešias dienas – balandžio 15-21 dienomis. Išsiveržusio vulkano pelenai privertė atšaukti daugiau nei 100 tūkst. skrydžių ir sutrikdė keliones per 10 mln. keleivių.
Šiuo metu ES rengia priemonių paketą, kaip pagelbėti milijardinius nuostolius patyrusiai Europos oro transporto industrijai.
Už transportą atsakingas eurokomisaras Siimas Kallas anksčiau skelbė, kad beveik visoje Europoje sustojęs oro eismas atnešė 8,6 mlrd. Lt nuostolių.
