Kelių kilometrų aukštyje slenkantys pelenų debesys, kurie kelia pavojų orlaivių varikliams, sužlugdė planus dešimtims tūkstančių keleivių - nuo eilinių turistų ir verslininkų iki politikų ir karališkųjų šeimų narių.
Apmaudu, kad šio pavojaus priežastis netgi nebuvo matoma plika akimi -išskyrus tai, jog saulei leidžiantis dangus nusidažydavo įspūdinga raudona arba violetine spalva.
Didžiojoje Britanijoje buvo sustabdyti visi skrydžiai, išskyrus kritinius atvejus, o dauguma lainerių nepakils į orą bent iki penktadienio vidurdienio.
Airijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos pareigūnai taip pat uždarė savo šalių oro erdvę.
Prancūzija uždarė 24 oro uostus, taip pat savo pagrindinį oro susisiekimo centrą - Charlesio de Gaulle'o oro uostą Paryžiuje.
Ketvirtadienio vakarą Vokietijoje buvo uždaryti Berlyno ir Hamburgo oro uostai, o kai kurie iš Jungtinių Valstijų per Atlanto vandenyną turėję skristi laineriai buvo priversti grįžti atgal.
Oro transporto valdybos "Eurocontrol" atstovė spaudai Kyla Evans sakė, kad penktadienį veikiausiai bus atšaukta apie pusė transatlantinių skrydžių.
Viename iš judriausių pasaulyje Londono Hitrou oro uoste, kuriame paprastai kasdien aptarnaujama daugiau nei 1 200 skrydžių ir 180 tūkst. keleivių, žmonės beviltiškai stebėjo tvarkaraščius, kuriuose buvo nurodyta, kad visi reisai atšaukti.
"Mūsų lėktuvas buvo jau pasiruošęs kilti... Mums netgi parodė vaizdo įrašą apie saugumą, - skundėsi 29 metų fizioterapeutė Sarah Davis iš Anglijos pietinio Portsmuto miesto, kuri tikėjosi išskristi į Los Andželą. - Esu nuliūdusi. Atostogų gaunu ne per daugiausiai".
Po Ejafjadlajokudlio ledynu esantis to paties pavadinimo ugnikalnis trečiadienio rytą išsiveržė antrą kartą per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį. Dėl šio išsiveržimo ištirpus daliai ledyno, kilo dideli potvyniai, o iš kraterio išmetamų pelenų ir garų debesis iškilo į kelių kilometrų aukštį.
Vaizdo reportažuose buvo matoma, kaip įkaitusios dujos tirpdo storą ledo sluoksnį, o putojančios vandens kaskados liejasi stačiais ugnikalnio šlaitais.
Ketvirtadienį iš to ugnikalnio apylinkių dėl staigių potvynių pavojaus buvo evakuoti apie 700 žmonių, o nuo šlaitų plūstantys vandens srautai nešė ledo gabalus sulig nedideliu namu.
Daugeliui evakuotųjų buvo leista grįžti namo, kai vanduo nuslūgo, tačiau potvynių dar gali kilti, kol vyks šis išsiveržimas, sakė Rognvalduras Olafssonas iš Islandijos civilinės saugos departamento.
Pelenų debesys sukėlė pavojų skrydžiams, nuslinkęs virš Europos šiaurinės dalies, taip pat virš Didžiosios Britanijos, esančios už daugiau nei 2 tūkst. kilometrų.
Pelenų debesys tvyro 6-11 kilometrų aukštyje, o jų dalelėms patekus į lėktuvų variklius, šie gali išsijungti. Dūmai ir pelenai taip pat gali pabloginti matomumą.
Penktadienio rytą Britanijos skrydžių kontrolės tarnyba penktadienio rytą pranešė, jog dauguma reisų bus sustabdyti iki 19 val. vietos laiku, tačiau skrydžiai tarp Škotijos ir Šiaurės Airijos, taip pat skrydžiai virš Šiaurės Atlanto tarp Glazgo, Prestviko ir Belfasto oro uostų tikriausiai bus leidžiami iki 13 valandos.
Agentūra nurodė, kad Britanijos oro erdvėje visi skrydžiai dar niekada nebuvo sustabdyti, tačiau daugelis lėktuvų buvo sulaikyti 2001 metų rugsėjo 11 dieną, kai teroristai įvykdė atakas prieš Jungtines Valstijas.
"Žmonės neatmena, kad tai būtų pasiekę šitokį mastą, - stebėjosi Patrickas Horwoodas iš skrydžių kontrolės tarnybos. - Juo labiau, kad tai būtų susiję su ugnikalniu."
"Eurocontrol" atstovė K.Evans sakė, jog dėl pelenų debesies Europos šalyse ketvirtadienį buvo atšaukta apie 4 tūkst. skrydžių, o penktadienį jų gali padaugėti iki 6 tūkstančių.
Kai kurie iš Jungtinių Valstijų miestų, tarp jų Čikagos, San Fransisko, Denverio, Las Vegaso ir Niujorko į Hitrou oro uostą skridę laineriai buvo priversti grįžti arba nutūpti kituose miestuose, kai buvo uždaryta Londono oro erdvė. Kanados oro bendrovės taip pat atšaukė kai kuriuos skrydžius į Europą.
JAV Federalinė aviacijos administracija sakė bendradarbiaujanti su oro bendrovėmis, siekiant pakeisti kai kurių skrydžių maršrutus, kad jie aplenktų kelių šimtų kilometrų pločio vulkaninių pelenų debesį.
Taip pat buvo atšaukti daugelis skrydžių iš Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos, Australijos ir Artimųjų Rytų į Hitrou ir kitus didžiuosius Europos oro uostus.
Australijos oro bendrovė "Qantas" nurodė, kad penktadienį negalėjo išskirsit apie 1 700 jos keleivių. Apie tūkstantis šios bendrovės keleivių įstrigo Singapūre, o po 350 - Honkonge ir Bankoke.
Naujosios Zelandijos nacionalinė oro bendrovė "Air New Zealand" perspėjo į Europą skrendančius keleivius pakeisti penktadienio planus, nes buvo atšaukti du skrydžiai per Londoną, o dar vienas reisas per Vokietiją - nukreiptas kitu maršrutu.
Penktadienį buvo atšaukti 15 skrydžių tarp Europos šalių ir Honkongo, o dar septyni buvo atidėti, pranešė šios pietinės autonominės Kinijos teritorijos Oro uostų valdyba. Visus savo skrydžius šiuo maršrutu atšaukė Honkongo oro bendrovė "Cathay Pacific" ir britų "British Airways".
Kompanija "Malaysia Airlines" pranešė visus ketvirtadienį ir penktadienį turėjusius vykti skrydžius iš Kvala Lumpūro į Paryžių, Londoną ir Amsterdamą atidėjusi iki šeštadienio ir sekmadienio, tad šimtai keleivių įstrigo oro uostuose. Vienas lėktuvas, ketvirtadienį išskridęs iš Malaizijos sostinės į Londoną, buvo priverstas nutūpti Frankfurte.
Oro bendrovė "Japan Airlines" nurodė penktadienį atšaukusi devynis skrydžius į Europą, į kuriuos bilietus buvo įsigiję 2 300 keleivių. Bendrovė "All Nippon Airways Co." atšaukė šešis savo skrydžius ir sutrikdė 1 582 keleivių planus.
Britanijoje dėl Islandijos ugnikalnio "kaltės" sutriko kai kurių rinkimų kampanijos renginiai prieš gegužės 6 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus.
Planus taip pat priversti keisti Norvegijos ir Nyderlandų monarchai, planavę penktadienį dalyvauti Danijos karalienės Margretės II 70-ojo gimtadienio ceremonijoje.
Briuselyje viešėjęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas nusprendė į tėvynę grįžti automobiliu. "Atvyksim kažkada rytoj", - sakė jo atstovė.
Geležinkelių bendrovės "Eurostar" traukiniai, kursuojantys tarp Prancūzijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos, taip pat per Lamanšo sąsiaurį plaukiojantys keltai buvo sausakimši keleivių, norinčių išvykti iš Britanijos.
Keltų bendrovė "P&O" pranešė, kad į jos reisą iš Doverio į Kalė bilietą įsigijo vienas keleivis, mėginantis pasiekti Pekiną. Nurodoma, kad jis tikisi išskristi iš Paryžiaus, kai buvo uždaryti oro uostai Londone.
Kol kas neaišku, ar šis pelenų debesis nesutrukdys JAV prezidentui Barackui Obamai ir kitiems pasaulio lyderiams atvykti į sekmadienį vyksiančias lėktuvo katastrofoje žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos laidotuves.
Lenkijos pareigūnai penktadienį uždarė visus šalies oro uostus, išskyrus du pietinius - tarp jų Krokuvos, kur bus palaidota pirmoji pora.
Iš Islandijos ugnikalnio išmestų pelenų debesis, slenkantis virš Atlanto vandenyno, užkirto kelią daugumai skrydžių iš JAV Rytų pakrantės į Europą, taip pat pačios Europos šiaurinėje dalyje.
JAV meteorologijos tarnybos "AccuWeather" sinoptikai sakė, kad virš Europos slenkantys pelenai kels pavojų lėktuvų skrydžiams bent iki sekmadienio.
Islandijos meteorologijos biuro geofizikas Einaras Kjartanssonas sakė, kad problemų gali išlikti kelias savaites - nelygu, kiek pelenų bus išmesta.
Sprogstamieji ugnikalnių išsiveržimai išmeta aukštai į atmosferą daug smulkių uolienų dalelių, pasižyminčių abrazyvinėmis savybėmis. Dauguma keleivinių lainerių skraido tokiame pačiame aukštyje, todėl vulkaniniai pelenai gali smarkiai apgadinti lėktuvų korpusus ir variklius.
Britų medicinos pareigūnai sakė, jog dalis pelenų iškris ant žemės Škotijoje ir toliau į pietus, tačiau meteorologijos tarnybos tvirtina, kad žmonės dėl to jaudintis neverta.
JAV Geologijos tarnybos duomenimis, 1983-2000 metais į vulkaninių pelenų debesis yra įskridę apie 100 lėktuvų. Kai kuriais atvejais dėl įsiurbtų uolienų dalelių buvo trumpam išsijungę lainerių lėktuvai, tačiau žmonių žūtį sukėlusių incidentų iki šiol nebuvo užfiksuota.
1989 metais Olandijos oro bendrovės "KLM Royal Dutch Airlines" lėktuvas "Boeing 747" įskrido į pelenų debesį, kurį išmetė Redauto ugnikalnis Aliaskoje. Tąsyk išsijungė visi orlaivio varikliai, tačiau nusklendus iš 7,5 į 3,6 kilometrų aukštį įgulai pagaliau pavyko juos paleisti iš naujo. Tada lėktuvas saugiai nutūpė.
Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje per kitą incidentą to paties modelio "British Airways" lėktuvui įskridus į dulkių debesį buvo smarkiai subraižyti pilotų kabinos langai. Pilotui teko tupdyti lainerį atsistojus ir žvelgiant per šoninį langą, tačiau tas incidentas taip pat baigėsi laimingai.
Tarptautinės oro bendrovių pilotų asociacijų federacijos atstovas Gideonas Ewersas aiškino, jog skrydžiai dažniau sutrinka aktyvios vulkaninės veiklos regionuose.
"Paprastai ugnikalnių išsiveržimai paveikia skrydžius regionuose, kuriuose oro susisiekimas neintensyvus - pavyzdžiui Aleutų salose Aliaskoje, Indonezijoje arba Filipinuose", - sakė jis.
Ironiška, tačiau Islandijos Keflaviko oro uostas veikė visą ketvirtadienį. Skrydžiai į Europą buvo atšaukti, tačiau susisiekimas su Šiaurės Amerika nesutriko.
Apie 320 tūkst. gyventojų turinti Islandija yra dideliu vulkaniniu aktyvumu pasižyminčio Atlanto vandenyno vidurio kalnagūbrio dalis, o per šios salos istoriją yra užfiksuota kai kurių itin smarkių išsiveržimų.