Skrydžių daugėja, o keleivių mažėja
Kaip Susisiekimo ministerijoje surengtoje diskusijoje teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, šiuo metu iš sostinės yra dvigubai daugiau skrydžių krypčių nei pernai tuo pat metu. Tačiau keleivių srautai taip sparčiai nedidėja. Atvirkščiai, lėktuvų užpildymas per pirmus tris šių metų mėnesius yra beveik 30 proc. mažesnis nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Pernai susidūrėme su iššūkiu atkurti oro susisiekimą. Tai padarėme. Apie 70 proc. Vilniaus oro uosto klientų yra verslo atstovai, o Kaunas įsitvirtino kaip pigių skrydžių oro uostas. Skambėjo ir bazinio, nacionalinio vežėjo tema, tačiau tai užima tam tikrą laiką, o skrydžių reikia čia ir dabar. Peržiūrėjome oro uosto mokesčių ir rinkliavų sistemą, Vilniaus oro uosto sąnaudas nuo 145 mln. litų 2008 m.sumažinę iki 80 mln. litų 2009 m. Tačiau nors skrydžių daug, lėktuvai skrenda pustuščiai“, - teigė E. Masiulis.
Kad skrydžiai išliktų, juos, anot ministro, reikia arba dotuoti, o tai labai riboja ES direktyvos, arba rasti aiškius sprendimus, kaip padidinti keleivių srautą tiek iš Lietuvos, tiek, svarbiausia, į Lietuvą. Tam reikia atsisakyti lietuviško kuklumo ir agresyviai konkuruoti su kitomis turistėmis kryptimis.
„Oro uostai dirba nuliniu arba nuostolingu režimu ir tokia tendencija ilgai neišsilaikys. Vilniaus oro uosto sąnaudos šiuo metu jau kardinalios ir gali sukelti profsąjungų protestus. Buvo siekiama mažinti mokesčius, kad ateitų naujų kompanijų, bet reikia užtikrinti ne tik tarifus, bet ir keleivius”, - teigė viceministras.
Anot jo, oro uostų statusą iš valstybinių įmonių pakeitus į akcines bendroves, jų vadovai greičiau galėtų priimti reikalingus sprendimus. Dėl tos pačios priežasties įmonės turėtų būti išimtos iš valstybei svarbių objektų sąrašo. Ateityje galbūt oro uoste teikiamas paslaugas reikėtų deleguoti efektyviausioms pasaulio kompanijoms, kurios turi oro uostų valdymo patirtį, yra užmezgusios geresnius ryšius su oro bendrovėmis, žino, kaip jas privilioti.
R. Vaštako teigimu, priimti sprendimams likę vos keli mėnesiai. Vasara ir ruduo bus kritinis laikotarpis, kai skrydžių skaičius gali sumažėti. Esą „gręždami“ vien oro uostus, išsilaikysime tik pusmetį.
„Reikia ieškoti reklamos būdų. Būdamas Vokietijoje užbėgau į vieną turizmo kompaniją – jie neturėjo nė vieno Lietuvos katalogo. Grįžęs Lietuvoje susiradau gražų kaimo turizmo katalogą, bet, pasirodo, jo paplatinta nėra. Trūksta informacijos apie šalį ir lėktuvuose, kur nori nenori skaitai. Šiandien aukojasi avialinijos, oro uostai. To paties prašome iš verslo“, - sakė pranešėjas, kalbėdamas apie greitų investicijų į šalies reklamą būtinybę.
Tačiau pasitarimo metu buvo išreikšta ir nuomonė, kad dalis krypčių tiesiog dubliuojasi – į tuos pačius miestus per dieną išskrenda bent kelios aviakompanijos, todėl reikėtų pagalvoti apie tai, kaip skrydžius optimizuoti.
Kuo Lietuva geresnė už kaimynus?
„Reikia suformuoti, kaip mes parduodame Lietuvą. Dešimt metų vis tas pats – kaimo turizmas, kultūra, alus ir krepšinis. Tačiau tai, išskyrus gal krepšinį, turi visos šalys. Ką mes turime, ko neturi jie? Ar mes norime pritraukti pensininkus, kuriems įdomiausias senamiestis, ar visgi šeimas, kurios svetur sudaro didelę dalį turistų? Šiandien vaikai tikrai labai zystų iš neturėjimo ką veikti, kol jų tėvai žiūrėtų Vilniaus senamiestį ir Nidos kopas.
Kalbant apie infrastruktūrą, niekur nemačiau kelio ženklų anglų kalba. Jei mieste užsimanai į tualetą, reikia kavinėje alaus prieš tai išgerti, nes viešų tualetų nėra. Nauji prekybos centrai visiškai sužlugdė miestų senamiesčius. Gal reikėtų pagalvoti apie lengvatas ten kuriantis smulkiajam verslui“, - svarstė pranešėjas.
Lietuviškos pigių skrydžių aviakompanijos „Star 1“ atstovai įsitikinę, kad dėl geografinės padėties ir klimatinių sąlygų mes niekada negalėsime konkuruoti su Ispanija ar Turkija, geriau ir negaišti tam laiko. Mūsų turistai – pagyvenę žmonės, kurie čia ieško kultūros lobynų.
Tačiau ir kultūrinio turizmo srityje Lietuva turi daug konkurentų. Pavyzdžiui, Praha Lietuvą nukonkuruoja mažesnėmis viešbučių kainomis ir sutraukia netgi per daug turistų. Tuo tarpu didžiųjų kelionių organizatorių šiuometiniuose kataloguose Lietuvos nėra, nors po apsilankymo Lietuvoje visi keleiviai susidaro labai teigiamą įspūdį. Bėda ta, kad tam jie turi kažkokiu būtų pas mus atklysti.
Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė sutinka, kad svarbiausias aspektas, galintis pritraukti į šalį, yra jos žinomumas. Toliau seka šalies įvaizdis bei pasiekiamumas.
„Pernai turistų srautai sumažėjo – vietinis turizmas krito 26 proc., atvykstamasis – 16 proc. Tačiau vis dar turime unikalų, civilizacijos nenuniokotą gamtos prieglobstį, kokybiškas sveikatingumo paslaugas, turtingos istorijos, architektūros objektus, tik dar reikia pasispausti su moderniomis jų pažinimo galimybėmis. Turime akvaparkų aktyviam poilsiui, salių konferenciniam turizmui. Mūsų prioritetinės rinkos – Lenkija, Vokietija, Rusija, Baltarusija, Latvija, Didžioji Britanija. Antras lygis – Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai“, - teigė pranešėja.
Pernai į Lietuvą atvyko 16 proc. mažiau vokiečių ir 35 proc. mažiau britų nei ankstesniais metais, tačiau panaši padėtis, anot N. Kliokienės, ir kaimyninėse šalyse. Pagyvenę vokiečiai yra pamėgę Lietuvos pajūrį, lenkai ir baltarusiai – Druskininkų sanatorijas.
Tuo tarpu viešbučių savininkai teigia dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio, kuris kitose šalyse buvo mažinamas, jie nepajėgūs konkuruoti su kaimynais. Lietuvos viešbučių užimtumas siekia vos 30 proc., žlugo daugybė bendrų projektų su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, o Lietuva vis dar nežino, kuo ji ypatinga ir kas galėtų į šalį pritraukti turistus labiausiai.
