Aikštelių specialųjį planą patvirtinusi miesto Taryba apsisprendė dėl automobilių neaukoti žaliųjų zonų – Jaunimo parke, Sausio 13-osios skvere ir Nevėžio pakrantėje greta Bendruomenių rūmų suprojektuotų stovėjimo vietų atsisakyta.

Nors politikai davė startą, darbai greitai neįsisiūbuos, o vairuotojams teks murkdyti mašinas purvynėmis virtusiose daugiabučių kiemų vejose ir už tai mokėti baudas.

„Jau galėtume rengti aikštelių techninius projektus, bet pirmiausia turėtų būti patvirtinti daugiabučių teritorijų detalieji planai. Kol jų neturime, Savivaldybė tarsis su teisininkais, kaip padėti daugiabučių bendrijoms, pasirengusioms jau dabar už savo lėšas platinti aikšteles“, – teigė Savivaldybės architektas Saulius Matulis.

Sumokėjo, bet nepasinaudoja

Panevėžyje tik keturi daugiabučiai iš 600 savo teritorijoje gali tvarkytis kaip teisėti šeimininkai – jiems priskirti žemės sklypai.

Kiti vis dar laukia jau porą metų Savivaldybės žadamų detaliųjų planų. Kol tokių nėra, netgi už savo lėšas automobilių aikšteles kiemuose įsirengusios daugiabučių bendrijos jų šeimininkėmis netaptų – sklypai liktų valstybės nuosavybe.

Kniaudiškių g. 14-ojo ir 16-ojo namų bendrijos pirmininkas Dalius Tuomas abejoja, ar gyventojai pultų finansuoti aikštelių automobiliams įrengimą.

„Prieš metus bendrija už savo lėšas, Savivaldybei leidus, prasiplatino aikštelę, bet ja naudotis negali. Aplinkinių daugiabučių gyventojai neturi kur statyti mašinų, todėl varo į mūsų aikštelę, o mes jiems papriekaištauti neturime teisės, nes žemė – valstybinė. O trylika mūsų bendrijos gyventojų Savivaldybė nubaudė už tai, kad, neturėdami kitos išeities, mašinas pasistatė ant vejos“, – paradoksalia situacija stebėjosi D.Tuomas.

Praplatinti žvyru išpiltą aikštelę bendrijai kainavo 3000 Lt.

Verslininkų neįsileido

Stovėjimo vietų automobiliams labiausiai trūksta šalia S.Dariaus ir S.Girėno, Parko, Kosmonautų, Statybininkų, Kniaudiškių, Žvaigždžių, Klaipėdos, Nemuno, Molainių, Beržų ir J.Basanavičiaus gatvių.

Savivaldybė skelbia daugiabučių namų teritorijų detaliuosius planus parengsianti per porą metų. Tam iš Europos Sąjungos gauta 1,2 mln. Lt parama, dar per 200 tūkst. Lt privalo būti pridėta iš miesto biudžeto. Tačiau šiais metais savo ižde detaliesiems planams rengti Savivaldybė numačiusi tik 20 tūkst. Lt.

Svarstanti, kaip išsisukti su skylėtu miesto biudžetu, Savivaldybė neskuba atverti glėbio už savo lėšas įrengti vietas automobiliams besisiūlantiems verslininkams. Miesto Taryba suabejojo, ar leisti prekybininkams įrengti 30 vietų aikštelę Marijonų g. greta Sporto rūmų.
Sporto rūmus kuruojančio Kūno kultūros ir sporto centro pavaduotojas Saulius Raziūnas neslepia likęs gerokai nustebintas tokios politikų reakcijos.

„Sporto rūmuose kasmet vyksta svarbios futbolo varžybos, nemažai ir kitų renginių, bet amžina problema – kur statyti automobilius. Aplinkui aikštelių nėra daug, gatvės užgrūdamos taip, kad sunku pravažiuoti ir lengviesiems automobiliams, ir specialiosioms tarnyboms. Man keista, kad politikai suabejojo dėl naujos aikštelės. Ko laukti, jei abipusė nauda: Sporto rūmų lankytojai turės kur automobilius statyti, ir prekybos centro darbo laiku klientams nereikės vietos ieškoti“, – teigė S.Raziūnas.

Pasak jo, naują 30 automobilių stovėjimo aikštelę už verslininkų lėšas ketinama įrengti vietoj žaliosios vejos, po kuria eina šilumos trasa.
Savivaldybės Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Petras Narkevičius vis dėlto mano, kad neverta skubėti veją užleisti automobiliams. Sportininkų ir verslininkų sandėrio nepalaiminęs komitetas įsitikinęs, kad automobilių aikštelei įrengti tiktų Sporto rūmų pakrašty nenaudojama asfaltuota teritorija.
„Nors verslininkai ir remia, nereikia į kairę ir dešinę blaškytis“, – mano P.Narkevičius.

Faktai

Skaičiuojama, kad tūkstančiui gyventojų Panevėžyje tenka 455 automobiliai.
Prognozuojama, kad iki 2018-ųjų automobilių bus daugiau – tūkstančiui gyventojų teks iki 550.
Šiuo metu Panevėžyje yra 10 tūkst. automobilių stovėjimo vietų, nors reikėtų apie 38 tūkst., tai yra miestui trūksta bent 28 tūkst. vietų.