Šiuo metu Lietuvoje turto ir sveikatos draudimo sumos tėra vos po 30 tūkstančių litų. Norintieji jas padidinti draudžiasi papildomai. ES direktyvose taip pat reikalaujama, kad ES narės įteisintų visų šalies transporto priemonių draudimą, o draudimo įmokų dydis nebūtų reglamentuojamas teisės aktais. Vadinasi, draudimo bendrovės galės nustatyti draudimo įkainius savo nuožiūra, valstybė į šį procesą neturės teisės kištis.
Žada didinti įmokas
Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta maksimali metinė 220 litų įmoka draudžiant lengvuosius automobilius. Realiai metinis draudimo polisas kainuoja 150-200 litų. Už sunkvežimio draudimą gali būti mokama maksimali 375 litų, už autobuso - 350 litų, motociklo - 80 litų metinė įmoka, tačiau dabar daugelis bendrovių draudžia pigiau. Nauja tvarka paskatino draudikus prabilti apie gresiantį privalomojo draudimo branginimą. Pranašaujama, jog lengvųjų automobilių draudimas gali pabrangti iki 3 kartų, sunkvežimių ir autobusų - apie 4 sykius. Įstatymo projekto kūrėjų prognozės - kuklesnės.
Finansų ministerijos Draudimo įmonių skyriaus vedėja Valentina Peleckienė mano, kad įsigaliojus naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui draudimo įmoka išaugs ne daugiau kaip iki 370 litų. "Panašių į Lietuvą šalių, kurios jau pasiekė minimalias ES draudimo sumų ribas, - Lenkijos, Čekijos, Estijos - patirtis parodė, jog įmokos neišauga daugiau nei iki 330-370 litų", - aiškino Peleckienė. Jos teigimu, įmokų dydžiui daug įtakos turi ne tik draudimo sumos, bet ir avarijų skaičius, žalų dydis.
Specialistė neslėpė, kad draudimo sumos ir draudimo įmokos gali dar padidėti, kai įsigalios nauja ES direktyva, kurioje siūloma draudimo sumas padidinti iki 2 milijonų eurų. "Tokį projektą gavome praėjusiais metais, tačiau šiemet vietoj šių limitų projekte palikti daugtaškiai. Galima tikėtis, jog dėl naujų narių priėmimo tos sumos didės ne taip drastiškai", - sakė Peleckienė. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro atstovas Tadas Ugintas tikino, kad draudimo įmonės neturėtų smarkiai didinti įmokų - jų dydis labiausiai priklausys nuo kliento lojalumo bendrovei, amžiaus, automobilio charakteristikų.
Būtina taisyti
Vis dėlto verslininkai baiminasi, jog transporto priemonių savininkai bus palikti draudimo kompanijų, kurios turės teisę pačios nustatyti įmokų dydžius, savivalei. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų komiteto nario Artūro Mackevičiaus teigimu, naujai rengiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas kupinas prieštaravimų, todėl turi būti tobulinamas. Kad įstatymo projektas nebaigtas ir bus koreguojamas, neslėpė nė Peleckienė.
Mackevičius nesupranta, kodėl įstatymo projektas rengiamas neišanalizavus, koks yra surinktų įmokų ir už žalą išmokėtų lėšų santykis, neturint statistikos, kiek avarijų Lietuvos vairuotojai sukėlė užsienyje ir kokią žalą jie padarė. LPK atstovas mano, jog valstybė turėtų kontroliuoti ir riboti draudimo įmokų dydį. Mackevičiaus įsitikinimu, įstatymui įsigaliojus turės būti numatytas kontrolės mechanizmas, kad transporto draudimo bendrovės negalėtų sudaryti kartelinių susitarimų. "Antraip mes mokėsime ir mokėsime", - sakė jis.
LKP komiteto nario teigimu, šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytos privalomojo draudimo įmokos buvo gerokai padidintos. Tai rodo draudikų surinktų ir išmokėtų lėšų skirtumas - nuo praėjusių metų balandžio, kai įvestas privalomasis draudimas, iki šių metų liepos draudikai už privalomojo draudimo paslaugas surinko 394 milijonus litų, tačiau išmokėjo apdraustiesiems vos 73 milijonus litų. Taigi draudimo bendrovėms atiteko daugiau kaip 320 milijonų neišmokėtų litų. Užsienyje išmokoms tenka apie 80 procentų nuo surinktų lėšų.
Anot Mackevičiaus, Lietuvos gyventojams būtų kur kas geriau, jei būtų draudžiamos ne tik transporto priemonės, bet ir vairuotojo teisės. Tai ypač naudinga šeimoms, kurios turi keletą transporto priemonių. Tokia galimybe Lietuvoje buvo galima pasinaudoti prieš įsigaliojant privalomąjį civilinį draudimą reglamentuojančiam įstatymui. Savo galutinę nuomonę dėl įstatymo projekto pataisų Pramonininkų konfederacija žada išsakyti svarstant projektą trišalėje taryboje.
