LLRI vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas sako, kad remiantis pasauline ir Lietuvos praktika, nėra priežasčių, kodėl Lietuvos oro uostai negalėtų sėkmingai pereiti privačiai nuosavybei. Netgi atvirkščiai – oro uostų nuosavybės teisių perėjimas iš valstybinio kapitalo į privatų yra jau ilgą laiką vykstanti tendencija. Todėl vykdant valstybės politiką reikia pasirengti valstybinio kapitalo pasitraukimui iš civilinių, komercine veikla užsiimančių Lietuvos oro uostų.
„Pirmiausia valstybės įmones – Vilniaus tarptautinį oro uostą, Kauno oro uostą ir Palangos tarptautinį oro uostą – reikia pertvarkyti į akcines bendroves ir taip lanksčiau paskirstyti nuosavybės ir valdymo teises. Net jei valdžia pabijotų visiško privatizavimo, akcinės bendrovės veiklos organizavimo forma leistų kad ir dalinį privatizavimą, privataus kapitalo pritraukimą,“ - sako LLRI ekspertas.
Jo teigimu, su privataus kapitalo atėjimu išsispręstų ir oro uostų centralizavimo klausimas. Sprendimus dėl oro uostų centralizuoto valdymo turėtų priimti oro uostų savininkas, ir tokia galimybė, privatizavus oro uostus, turi išlikti. Tačiau dabar valstybei priklausančių oro uostų valdymo centralizavimo tikslingumas yra ginčytinas.
„Dabartinėse diskusijose Lietuvoje apie tai, ką daryti su oro susiekimu, pamirštama, kad tai –komercinė veikla. Valdžia neturėtų imtis organizuoti oro uostų darbo ar mokesčių mokėtojų pinigais remti tuos, kas skraido lėktuvais,“ – teigia Žilvinas Šilėnas.
Siūlo paversti akcinėmis bendrovėmis
Viceministras Rimvydas Vaštakas pristatė ministerijos planus, susijusius su oro uostų plėtra ir reguliariųjų skrydžių geografijos išplėtimu. „Mūsų manymu, Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniai oro uostai iš valstybinių įmonių turėtų tapti akcinėmis bendrovėmis. Visų jų valdymas turėtų būti koordinuotas tiek planuojant investicijas, tiek perkant tam tikras paslaugas. Siekiant efektyviau valdyti oro uostus galėtų būti pritraukiami tarptautinės patirties turintys operatoriai“, – pristatydamas ministerijos parengtą Lietuvos oro uostų valdymo modelį sakė R. Vaštakas.
Rengiant šį oro uostų valdymo modelį buvo atsižvelgta į tarptautinę praktiką rodančią, kad valstybės valdomų oro uostų veikla neefektyvi. Tokie oro uostai per mažai orientuoti į komercinę veiklą, jų valdyme nedalyvauja efektyvumą užtikrinantis privatus kapitalas. Europoje vis dažniau oro uostams vienu iš pagrindinių tikslų iškeliamas ne tik keleivių srauto užtikrinimas, bet ir pelningumas, dažnai oro uostai akcionuojami, pritraukiamas privatus kapitalas.
Kalbėdamas apie ministerijos veiklą plečiant reguliariųjų skrydžių geografiją, viceministras pristatė galimybių studijos, nagrinėjusios bazinio vežėjo steigimo tikslingumą, išvadas ir rekomendacijas. Studiją atlikę konsultantai dėl didžiulės finansinės rizikos ir griežtų Europos Komisijos reikalavimų, draudžiančių valstybės finansinę pagalbą, nerekomenduoja steigti naujos oro linijų bendrovės dalyvaujant valstybės kapitalui, o susisiekimui oro transportu gerinti siūlo maršrutų plėtros skatinimo programą.
„Remdamiesi ekspertų išvadomis bei įvertinę kitų šalių pavyzdžius ir patirtį, Vyriausybei pateikėme, mūsų nuomone, efektyviausią ir mažiausios rizikos siūlymą – maršrutų plėtros skatinimo programą. Atsižvelgdami į Baltijos šalių rinkos dydį, kaip papildomą variantą taip pat siūlome nagrinėti jungtinės Baltijos šalių oro linijų bendrovės steigimo galimybes“, – sakė R. Vaštakas.
Remiantis atliktais tyrimais, skrydžiams iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinti galimybių studijoje siūloma maršrutų plėtros skatinimo programa, numatanti maršrutų iš Lietuvos atkūrimą liberalizuotoje rinkoje. Programa pagrįsta valstybės, vietinės valdžios, privataus sektoriaus finansiniu indėliu, naudojant skatinimo priemones, taikant konkurencingą oro uostų kainodarą.
