Šiandien daug kalbama apie tai, kad viešuoju transportu vis daugiau turėtų naudotis ne tik pensininkai, studentai, bet ir likusi visuomenės dalis – visų pirma išsilavinę, dirbantys žmonės. Tačiau vengiama iš esmės spręsti akivaizdų viešojo transporto trūkumą – nešvarą. Panašu, kad už visuomenės sveikatos saugumą šiose transporto priemonėse jokia ministerija ar institucija neatsako. Viskas paliekama vežėjų sąžinei.
Neseniai Vilnių sukrėtė žinia – moksleivei aštuntokei buvo diagnozuota pavojinga liga – tuberkuliozė. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ji serga atvira tuberkuliozės forma. Susirgus šia užkrečiamąja liga, mirtingumas siekia 50 proc.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus atstovė Violeta Dūdienė aiškina, kad imtasi visų priemonių – buvo dezinfekuota mokykla, atlikti tyrimai su mergaite bendravusiais žmonėmis – nerasta jokių ligos požymių. Pasak specialistės, tuberkulioze užsikrėsti galima bet kur – važiuojant autobusu ar parduotuvėje, ten, kur gali lankytis užkrečiamąja liga sergantys žmonės. Medikai spėja, kad ligos šaltiniu galėjo tapti viešasis transportas, kur kasdien galima sutikti ne vieną asocialų asmenį.
Nėra reglamento – nereikia ir kontrolė
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Grinytė aiškina, kad šiai institucijai pavesta vykdyti valstybinę sveikatos saugos kontrolę keleiviniuose traukiniuose, laivuose ir keltuose. Šioms transporto priemonėms yra sukurtas Kontrolės reglamentas, kurio pagrindu higienos normos tikrinamos nustatyta tvarka ir periodiškumu. „Kito viešojo transporto, pavyzdžiui, miesto ir tarpmiestinių autobusų ir troleibusų, kontrolė visuomenės sveikatos saugos požiūriu nėra nustatyta ir pavesta visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl ir nevykdoma“, – aiškina specialistė.
Nors miesto transportu žmonės keliauja trumpiau, jame nemiega, tačiau juo per dieną keliauja daugiau keleivių nei, pavyzdžiui, traukiniais, čia dažniau važiuoja asocialūs asmenys, kuriems nesukurta jokių efektyvių barjerų nemokamai naudotis šia paslauga.
Visuomenės sveikatos centras tepateikia rekomendacijas – esant gripo protrūkiui, „vengti lankytis masinio susibūrimo vietose, vengti sąlyčio su sergančiaisiais“, rudenį troleibusų ir autobusų vairuotojai, dispečeriai ir mechanikai nemokamai skiepijami nuo gripo.
Pats sau kontrolierius
Remiantis galiojančiais teisės aktais, už keleivinio transporto apipavidalinimo, techninės ar sanitarinės būklės reikalavimų neatitikimą atsako vairuotojas ar vežėjas, todėl atsakomybė dėl autobusų ir troleibusų sanitarinės būklės tenka savivaldybių vežėjams. Jie patys numato taisykles, nustatančias švaros, tvarkos laikymąsi, bei patys už jas atsako. Jei kyla nepasitenkinimas ar pasipiktinimas dėl nešvaros ir netvarkos viešajame transporte, visuomenė gali kreiptis į savivaldybių administracijas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Mindaugas Savickas aiškina, kad autobusų ir troleibusų parkų direktoriai yra pavaldūs savivaldybės administratoriui. „Visus skundus gauna parkų direktoriai. Praktika rodo, kad jie susitvarko patys, todėl savivaldybė į jų reikalus nesikiša“, – teigia jis.
Nenori varžyti verslo
„Nederėtų pervertinti šitos problemos, nes tuomet tektų kalbėti ir apie mikroautobusus, taksi, kitą transportą. Jei įpareigotume valyti pagal bendrą reglamentą taip, kaip priklauso, būtume apkaltinti, kad varžome verslą. Galų gale, visa tai kainuoja, reikėtų papildomų lėšų, kurių šiandien nėra“, – svarsto A. Skikas.
Viceministras įžvelgia nemažai ginčo objektų. Vienas iš jų – pačios švaros sąvokos sudėtingumas. Šiuo metu jokia sveikatos apsaugos institucija netiria miesto viešojo transporto priemonių, siekdama nustatyti įvairių užkrečiamųjų ligų židinius. „Įrodyk – švaru ar ne: vizualiai yra viena, realiai gali būti kas kita. Galima, aišku, imti mėginius – bet juk troleibusas nėra sterili vieta. Galbūt vertėtų reglamentuoti miesto viešojo transporto priemonių valymo reikalavimus, periodiškumą, tačiau tokius veiksmus reikėtų derinti su Susisiekimo ministerija, nes tai jos prerogatyva“, – teigia A. Skikas.
Kiekvienas sau
Kol nėra centralizuotos tvarkos ir jokių reikalavimų, kaip, kada ir kokiu intensyvumu turėtų būti valomi, plaunami ir prižiūrimi miestų troleibusai ir autobusai, kiekvienas parkas tvarkosi taip, kaip išmano. Apklausus kai kurių Lietuvos miestų autobusų ir troleibusų parkų darbuotojus bei savivaldybių administracijas, paaiškėjo, kad visų miesto transporto priemonių vidus kiekvieną dieną yra valomas sausuoju būdu – šluojamos grindys, surenkamos šiukšlės. Minkštosios sėdynės ir atlošai dažniausiai valomi pagal poreikį, kurį nustato valytojos.
Nuodugniau, naudojant ploviklius, o ne tik muilą ir vandenį, transporto priemonės valomos po remonto darbų arba kas 3 mėnesius, tačiau ir čia neapsieinama be sąvokos „pagal poreikį“. Speciali švaros kontrolė neatliekama, tačiau, kaip teigia vienas iš parkų technikos direktorių, „kol blusos nešokinėja“ – viskas gerai.
Sąžinės reikalas
„Panevėžio autobusų parko“ Darbo saugos ir medicinos tarnybos viršininkas Kęstutis Plokštys aiškina, kad šiuo metu autobusus Panevėžyje plauna 3–4 valytojos bei yra viena valytoja, kuri plauna transporto priemonių salonus. „Valytojas prižiūri tiesioginis jų vadovas, prisideda ir autobusų vairuotojai, tačiau valymas – daugiau sąžinės reikalas. Autobusų daug, jie keliauja konvejeriu į garažą, todėl visko patikrinti tikrai nespėjame“, – teigia K. Plokštys.
Jis užsimena, kad anksčiau buvo atliekamos dezinfekcijos nuo parazitų, tačiau pastaruoju metu užtenka ir kasdienio plovimo. „Niekada jokia medicinos įtaiga pas mums neatėjo ir nepasiūlė padaryti tyrimo dėl mikroorganizmų, nors gal ir reikėtų“, – svarsto K. Plokštys.
Sistema yra?
Esą Klaipėdoje miesto transporto priemonių sėdynės ir atlošai yra kieti, todėl purvas ant jų nesikaupia taip stipriai, o ir reglamentavimas labiau būtų reikalingas tarpmiestiniams autobusams. „Medžiaginis paminkštinimas yra tokios spalvos, kad kiekvieno brūkšnio ant jo nepamatysi, tačiau jei valytoja neišvalys, o kontrolierius patikrins – pagyros ji tikrai nesulauks“, – tikina G. Neniškis.
Anot jo, norint užtikrinti visuomenės sveikatos saugumą miesto transporto priemonėse, tektų dezinfekuoti keleivius, o ne aplinką, juk būtent žmonės neša užkratą. Anksčiau Klaipėdos autobusus buvo bandoma dezinfekuoti nuo paukščių gripo, tačiau tai netapo nuolatine praktika, o pavienės akcijos nėra veiksmingos.
Klausia keleivių
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigia, kad grįžę iš reiso troleibusai bei autobusai kiekvieną dieną yra valomi sausuoju būdu, pagal poreikį plaunama jų išorė. Savivaldybės kontrolieriai kiekvieną dieną tikrina viešąjį transportą – ar laikomasi tvarkaraščio, kaip vyksta bilietų išdavimas, pavyzdžiui, maršrutiniuose taksi, kartu tikrinama ir švara, šildymas ar vėdinimas. Kaune kontroliuojama apie 800 lengvųjų taksi, 300 maršrutinių taksi, 112 troleibusų ir 147 autobusai. Kiekvienais metais atliekamas miesto gyventojų nuomonės apie troleibusų ir autobusų paslaugų kokybę tyrimas. Jo metu skaičiuojamas gyventojų vertinimas dešimties balų sistemoje pagal 7 klausimus. Kauno savivaldybės administracijos duomenimis, viena iš šio indekso sudedamųjų dalių yra švaros transporto priemonėse vertinimas. Pernai autobusų vertinimas dešimtbalėje sistemoje siekė 7,67, troleibusų – 6,37 balo.
Valo kasmet
UAB „Vilniaus autobusai“ direktorius eksploatacijai Rimantas Markauskas sako, kad transporto priemonių sėdynės valomos pagal poreikį, tačiau vasarą, kai gatvėmis važiuoja mažiau autobusų, atliekamas generalinis valymas. Atlikti šį darbą autobusų parkui padeda studentai, tad kartą per metus išvalomos visos sėdynės.
R. Markauskas aiškina, kad aptrauktos audeklu sėdynės priežiūra yra sudėtingesnė: „Ant gobeleno nesimato dėmių, todėl reikėtų valyti dažniau, tačiau išvalę sėdynes kitą dieną į gatves išleisti autobuso negalime – jos tiesiog nespėja išdžiūti.“
Paskutiniai autobusai į parką grįžta 1 val. nakties, o reisų pradžia – 4 val. ryto. Per šį laiką 12 pamainoje dirbančių valytojų turi išvalyti 265 autobusus, kurie kasdien išvažiuoja į gatves.
Iš viso UAB „Vilniaus autobusai“ turi 348 autobusus, 34 pamainomis dirbančias valytojas vidui plauti ir 8 transporto priemonių išorės plovėjus. Įmonė taip pat turi ir komisiją, sudarytą iš techninių parko darbuotojų, kuri periodiškai tikrina autobusų būklę. „Dar transporto priemones tikrina SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tačiau įgalioti savivaldybės atstovai tik retkarčiais užsuka į parką apžiūrėti autobusų, apie atvykimą jie praneša“, – aiškina Juozas Grabys, bendrovės „Vilniaus autobusai“ technikos direktorius.
„Kauno autobusų“ technikos direktorius Kęstutis Derliūnas tvirtina, kad ši įmonė kartais gauna raštų iš savivaldybės dėl tvarkos autobusuose nesilaikymo – įvairių šiukšlių, aprašinėtų vidaus apdailos plokščių, tačiau patikrinimai vyksta nedažnai, o kartais ir su perspėjimu.
„Vilniaus troleibusų“ technikos direktorius Jurijus Komarovas teigia, kad įmonė sudarė grafiką, kas kiek laiko turi būti valomi troleibusai: „Nuvažiavę 5 tūkst. km, troleibusai išvalomi nuodugniau, naudojant chemikalus. Valomi turėklai bei langai, specialia įranga pagal poreikį valomos sėdynės.“
Abiejuose troleibusų parkuose dirba po 8 žmones, kurie kartu aptarnauja 120 troleibusų.
Mediko komentaras
Pasak Nerijos Kuprevičienės, Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos, ištirti, kur tiksliai žmogus užsikrėtė liga, yra labai sudėtinga, o tuo atveju, jei liga plinta oro lašeliniu būdu, – apskritai neįmanoma. Aplinkos tyrimai viešosiose vietose neatliekami, pasėliai neimami, todėl sužinoti, kokių ligų lieka aplinkoje, kur vyrauja dideli žmonių susibūrimai, – taip pat itin sudėtinga.
„Viešasis transportas gali būti laikomas rimtu rizikos faktoriumi: juk jame važiuoja daug žmonių, jų kontaktas pakankamai glaudus. Vis dėlto atvejų, kai būtų nustatyta, kad užsikrėsta būtent transporte, nėra. Transporto valdytojai turi užtikrinti švarią ir kokybišką paslaugą, bet dezinfekuoti transportavimo metu yra sunku“, – teigia N. Kuprevičienė.
Komentuodama pastarąjį atvejį su tuberkulioze užsikrėtusia mergaite, specialistė pabrėžia, kad tuberkuliozė yra viena iš nedaugelio ligų, kurių užkratas gali pakankamai ilgai išlikti aplinkoje. Lietuva yra viena iš dešimties pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Piktybiškai nesigydantys šios ligos, pradėti gydyti priverstinai, tačiau vis dar nėra tinkamai izoliuoti.
Sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant, bakterijos su smulkiais seilių bei skreplių lašeliais užteršia orą net iki 5 m atstumu ir išsilaiko iki 5 val. Tuberkuliozės bakterijos labai gyvybingos – gatvės dulkėse išbūna iki 10 parų. Vienas atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali infekuoti iki 25–30 sveikų asmenų, o dažniausiai šia liga serga asocialūs asmenys, benamiai. Deja, šiuo metu jų vis dažniau pasitaiko viešajame transporte.
Pastaruoju metu ypač aktuali tapo ir pandeminio gripo tema. Apsisaugoti nuo jo, regis, yra sudėtinga. Medikai pataria paprasčiausiai vengti žmonių susibūrimo vietų, o pajutus ligos simptomus, kreiptis į gydytojus.
