Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį intensyvėjo šalies geležinkelių, vandens ir oro transporto veikla – palyginti su antruoju ketvirčiu, šiomis transporto rūšimis vežta daugiau keleivių ir krovinių. Šie rodikliai šiek tiek sumažėjo tik kelių transporto srityje. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su antruoju, daugiau kaip dvigubai padaugėjo vidaus vandenų transportu vykusių keleivių. Šalies tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta 20,5 proc. daugiau, o Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – beveik 30 proc. daugiau keleivių. Geležinkelių transportu keliavo 12,4 proc. daugiau žmonių. Kelių transporto keleivių sumažėjo 14,7 proc.

Minėtu laikotarpiu gerėjo ir krovinių vežimo rodikliai. Geležinkelių transportu gabenta 12 proc., o šalies oro uostuose aptarnauta beveik 24 proc. daugiau krovinių. Krovinių vežimui kelių transportu praėjusį ketvirtį daug įtakos turėjo rugpjūtį kilusios Lietuvos vežėjų problemos Rusijos pasienyje. Tai turėjo lemiamos reikšmės krovinių vežimo rodikliams – antrąjį šių metų ketvirtį krovinių vežimas kelių transportu buvo išaugęs apie 40 proc., o trečiąjį sumažėjo 10,1 proc. „Statistikos duomenys iš tiesų džiugina – daugelio transporto rūšių situacija pastarąjį pusmetį gerėja“, – teigia Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak jo, statistinius rodiklius reikėtų analizuoti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę aplinką: keleivių ir krovinių vežimo rodikliai dar nepasiekė praėjusių metų lygio, tačiau teigiamos tendencijos leidžia tikėtis ne tik transporto, bet ir visos šalies ekonomikos atsigavimo. „Mus dažnai nepelnytai nuvertina bankai, skelbdami esą transporto paslaugos yra neperspektyvios. Kas gi kitas, jei ne vežėjai, aptarnaus atsigaunančią ekonomiką, gamyklas? Krovinių teleportavimo terminalų dar niekas neišrado, tad kalbėti, kad transportas yra neperspektyvus yra mažų mažiausiai netoliaregiška. Bankai taip pateisina savo nepopuliarius sprendimus – transporto parkų iš vežėjų atėmimą bei atsisakymą juos kredituoti“, – nekonstruktyvią bankų poziciją kritikuoja Algimantas Kondrusevičius, vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Trumparegiai verslininkai

Kita blogybė, pasak A. Kondrusevičiaus, yra ta, kad verslo visuomenei trūksta ilgalaikės perspektyvos matymo. Dažnai vežėjų klientai ar paslaugų teikėjai bando gyventi šia diena, kelia neįvykdomus reikalavimus ir tokiu būdu spaudžia vežėjus į kampą. Tuomet silpnesnieji transportininkai griebiasi apgaulės ar tyčinio bankroto strategijos, kai paliekamos skolos tiekėjams, kenčia visų vežėjų reputacija. „Nesuprantu, kodėl nebebranginamas patikimas ir geras verslo partneris, ilgus metus generavęs pajamas paslaugų teikėjams? Negi jie tikisi uždirbti iš atsitiktinių rinkos naujokų ar sumažėjusio vežėjų įmonių skaičiaus?“ – situaciją komentuoja A. Kondrusevičius.

Klaipėda atsilieka

Klaipėdos uostas šiemet dar gerokai atsilieka nuo pernykščių aukštumų, nors Talino ir Rygos uostai sugebėjo ūgtelėti. Teigiamos tendencijos Klaipėdoje pastebimos tik lyginant trečiąjį šių metų ketvirtį su antruoju. Šiuo periodu jūrų uoste krova išaugo 5,9 proc., nes ypač padaugėjo tranzitu gabenamų krovinių, kurie sudaro 37 proc. visos krovinių apyvartos. Trečiąjį ketvirtį, lyginant su metų pradžia, krovos nuosmukis buvo 17,9 proc., o bendras 9 mėnesių atsilikimas nuo pernykščių rezultatų siekė 13,1 proc. Mažėjant vartojimui, labiausiai per tris ketvirčius krito konteinerių krova – 34,8 proc., ro-ro krovinių krauta 16,2 proc. mažiau, o skystųjų trąšų krova smuko 30,1 proc.

Uostininkai pažymi, kad Klaipėda yra labiausiai nutolusi nuo Rusijos pramonės regionų, kurie naudojasi Baltijos uostų paslaugomis. Klaipėda vadinama brangesnių krovinių uostu, todėl mažėjant ne pačių būtiniausių prekių poreikiui, jaučiamas didesnis nuosmukis.

Sisteminė konfrontacija

Uostininkai nurodo, kad turėti stabilų krovinių srautą ir pritraukti naujų nepadeda sunkmetis bei nelanksti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) tarifų politika. Paskutinį šių metų ketvirtį iš Ukrainos į Klaipėdą galėjo būti atgabenta apie 50–80 tūkst. t naujų krovinių, tačiau dėl nepalankių geležinkelio sąlygų jie pasuko į kitus uostus. „Buvo pasiūlyti nekonkurencingi geležinkelio tarifai, tad krovinys, kuris reiškia ir pajamų lašą, ir didesnį užimtumą, mus aplenkė“, – pažymi Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

LG atstovai atremia, kad jie vieninteliai šiemet nedidino gabenimo tarifų, nors kaimyninės šalys juos pakėlė apie 10 proc., o prašymus mažinti tarifus svarsto kiekvieną savaitę. „Nuolaidas turime daryti nuo nepadidintų tarifų. Būtina plėtoti grūdų, trąšų, naftos krovos pajėgumą, kuris Klaipėdoje yra nepakankamas. Mes patys suinteresuoti, kad būtų krovinių“, – tvirtina Albertas Šimėnas, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos rinktis bet kurį kitą vežėją, galėsiantį krovinius taip pat gabenti geležinkeliu. Jis nurodo, kad atstumas per Lietuvos teritoriją iki uosto neturi lemiamos reikšmės. Prognozuojama, kad Klaipėdoje šiemet krova bus apie 10 proc. mažesnė nei pernai – kaip ir 2007-iais, ji sieks 27 mln. t.

LG atstovai teigia, kad siekiant padidinti konkurencingumą, reikia harmonizuoti tarifus. Ypač svarbu, kad nebūtų didinami geležinkelio, krovos tarifai, kitaip atsigavimas būtų dar sudėtingesnis.

Tuščia padangė

Šiemet Lietuvos oro bendrovės, lyginant su pernai metų sausio–rugsėjo laikotarpiu, skraidino 39,7 proc. mažiau keleivių ir 41,8 proc. mažiau krovinių.

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko teigimu, dėl to kaltas ekonomikos nuosmukis, sumažinęs atskrendančių keleivių kiekį. Netgi per Lietuvos oro erdvę praskrendančių lėktuvų skaičius, iš kurių bendrovė „Oro navigacija“ uždirba bemaž 80 proc. savo pajamų, yra sumažėjęs. Savaime suprantama, kad prie keleivių srauto kritimo prisidėjo ir pačių oro bendrovių skaičiaus mažėjimas.

Kompanija „Aurela“ sėkmingai atrado nišą ir dirba Lenkijoje, vykdydama užsakomuosius skrydžius. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad vasarą ji kėlė šios šalies ekonomiką, kas mėnesį palikdama ten nuo 10 iki 12 mln. zlotų. Bankrutavus „FlyLaL“, jos konkurentai „airBaltic“ pakeitė savo strategiją: Vilniuje jau nebestovi 7 latvių lėktuvai, tačiau jie skrenda iš visų trijų Lietuvos oro uostų. „Sunkiausias Lietuvos aviacijos periodas tikriausiai jau praeityje“, – viliasi A. Šumskas.

Yra daug ir įvairių planų, plečiant oro linijų veiklą. Netrukus reguliariuosius reisus pradės vykdyti Rusijos skrydžių bendrovė „Jamal“. Derybos vyksta su kaimynais „Belavia“, su Gruzijos, Kazachstano, Azerbaidžano kompanijomis. Galimybe steigti oro linijų kompaniją mūsų šalyje taip pat domėjosi Šveicarijos oro vežėjai.

Lietuvos aviacija išliko stipri ir konkurencinga, teikiant techninio aptarnavimo bei mokymų paslaugas. Kauno oro uoste vyko kilimo tako rekonstrukcija, buvo išplėstas keleivių peronas, nutiestas magistralinis riedėjimo takelis, kuris leis efektyviau panaudoti kilimo taką. Nuo lapkričio 5 d. Vilniaus oro uoste pradedama kilimo tako šviesos signalinių įrenginių modernizacija, sudarysianti sąlygas leistis lėktuvams, esant dvigubai mažesniam matomumui nei dabar.

Transporto koridoriaus vizija

Rytų–Vakarų transporto koridoriaus viziją plėtojanti Lietuva patvirtino vystysianti ekonomiškai svarbų projektą, kurio pagrindą sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūros kompleksas. Susisiekimo ministerijos siūlymu tokį sprendimą neseniai priėmė Vyriausybė. Tikėtina, kad ateityje Lietuva per Klaipėdos uostą galės atverti naujus kelius tarp Azijos ir Europos, tai turės įtakos ekonomikos augimui.

Valdininkai tikina, kad išskirtinis projekto statusas palengvins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, suteiks prioritetą, gaunant ES struktūrinę paramą, sudarys patrauklesnes sąlygas pritraukti privataus kapitalo investicijų. Transporto koridoriaus projektui įgyvendinti speciali darbo grupė parengs su Lietuvos asocijuotomis struktūromis bei užsienio partneriais suderintą programą.

„Jau dabar pastebima, kad Rytų–Vakarų transporto koridoriuje transporto srautai auga greičiau nei kituose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose. Todėl turime būti pasirengę sudaryti tinkamas sąlygas plėtojamiems Europos ir Azijos prekybiniams ryšiams. Tai tapo akivaizdu Vilniuje vykusiame pirmajame Azijos ir Europos transporto ministrų susitikime“, – tvirtina E. Masiulis.

Įžvelgia sunkumų

„Tranzitinės valstybės idėja yra labai viliojanti ir perspektyvi. Tačiau norint ją plėtoti, dažnokai besikeičiančiai Lietuvos politinei valdžiai reikėtų įgyvendinti keletą praktinių sprendimų, kurie sustiprintų transporto infrastruktūrą“, – teigia buvęs Ministras Pirmininkas, Krikščionių konservatorių sąjungos lyderis Gediminas Vagnorius.

Jo teigimu, per praėjusius 20 metų esminių pokyčių transporto sistemoje neįvyko, bemaž nėra potencialaus krovinių srauto Pietų–Šiaurės kryptimi. Tai – didelis praradimas Lietuvos ekonomikai, biudžetui ir vežėjams. Ekspremjerui liūdesį kelia užsitęsę ginčai su Rusija dėl transporto koridorių Kaliningrado ir Klaipėdos kryptimis. Politikui norėtųsi didesnių permainų oro transporte, nes likvidavus „FlyLAL“ bendrovę, iki šiol neatsirado stambesnis šalies vežėjas. Taip pat nedelsiant reikėtų pradėti europinės vėžės tiesimą. Tai duotų darbo kitiems sektoriams. „Būtina sutvarkyti Klaipėdos uosto plėtros klausimus bei pasistatyti visai Lietuvai svarbų strateginį objektą – suskystintų dujų terminalą“, – tikina G. Vagnorius.

Valdantieji atkerta, kad valstybės biudžetui braškant per siūles, dideli infrastruktūros projektai nėra lengvas riešutėlis. Vis dėlto, pasak jų, strateginę reikšmę teikiant svarbiems projektams, pirmosios investicijos prikels naujam gyvenimui Vakarų–Rytų tranzito koridorių.