Trijų didmiesčių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos logistikos centrai jau prieš ketverius metus buvo įtraukti į ilgalaikę transporto sistemos plėtros strategiją. Pernai Susisiekimo ministerija pristatė viešųjų logistikos centrų išdėstymo planą. Kol kas geriausiai į priekį stumiasi Vilniaus centras, tuo tarpu uostamiestyje viešojo logistikos centro projektas įstrigo privačių ir valstybinių interesų konfliktuose.
Nepadėjo jam ir atliktos trys galimybių studijos, surengtas ne vienas susitikimas bei daugybė diskusijų šiuo klausimu. Pasiruošimui išleista nemažai pinigų, o projektas niekaip neįveikia teorinių svarstymų barjero. Per keletą metų pasikeitė ir šalies ekonomikos būklė bei regione padidėjo sandėlių pasiūla – šalia vienas po kito dygsta privatūs krovinių terminalai.
Vyriausybės nutarimas – niekinis
Klaipėdos viešajam logistikos centrui numatyta pietinė uosto pusė. Pernai Vyriausybė išleido nutarimą, kuriuo jo vieta apibrėžiama tarp Kairių gatvės, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės bei priskirta prie uosto rezervinių teritorijų.
Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtina, kad šis nutarimas niekinis. „Kai skaitai žemėtvarkininkų kalba, tai nutarimas absoliučiai nieko nepasako. Juo įvardinta vieta negali būti priskirta prie uosto rezervinių teritorijų, nes nėra net jos plano“, – teigia A.Šulcas.
Pagal uosto įstatymą uosto rezervinės teritorijos nustatomos ribomis, detaliuoju planu, o šiuo atveju ribos nebuvo nustatytos. „Sąmoningai ar nesąmoningai bet priimant Vyriausybės nutarimą buvo padaryta aibė klaidų“, – pastebi valdininkas.
Po nutarimo tuometinis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, jog žemė rezervuota todėl, kad nebūtų niekam grąžinta ar parduota. Jo teigimu, žmonės sužinoję, kur bus tiesiamas kelias, statomas koks nors valstybinės reikšmės objektas, stengiasi susigrąžinti ten žemę, o paskui reikalauja už ją milijonų litų.
Apgavo valstybę
Tačiau net ir žinant tokią problemą, Susisiekimo ministerijos specialistai „nepastebėjo“, kaip dalis – apie 50 ha žemės, kur buvo numatytas Klaipėdos logistikos centras, tapo privačių savininkų sklypais. Dar prieš priimant Vyriausybės nutarimą toje vietoje buvo pradėti žemės atkūrimo procesai. „Logistikos centro ribos buvo brėžiamos jau ant anksčiau grąžintos žemės. Gal taip buvo daroma sąmoningai?“, – spėja A.Šulcas.
Buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius dar prieš minėtą Vyriausybės nutarimą gavo prašymą pritarti dešimties sklypų gražinimui šioje teritorijoje. Prašymui buvo nepritarta motyvuojant, kad šioje vietoje planuojamas valstybinei svarbus objektas – logistikos centras. Tačiau prieš pat Naujuosius metus likus dešimčiai dienų iki viršininko kadencijos pabaigos V.Rinkevičius panaikino savo ankstesnį įsakymą ir leido susigrąžinti privatiems savininkams žemę, kur planuotas viešasis logistikos centras.
Galutinį sprendimą dėl žemės atkūrimo patvirtino dabartinis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Jis ir jo pavaduotojas A. Šulcas teisinosi, jog iš rašto nebuvo galima suprasti apie kurią teritoriją kalbama. „Nė žodžiu neužsiminta apie tai, kad tai vieta, kur planuojamas logistikos centras. Minima tik Stragnų vietovė, bet ne Kairių gatvė, Vilhelmo kanalas ar panašios vietos. Kaltiname savo žemėtvarkininkus, kad mūsų neinformavo apie kurią tiksliai vietą kalbama“, – teisinasi A.Šulcas.
Nesutaria dėl ploto
Klaipėdos logistikos centrui buvo numatyta 336,5 ha teritorija, tačiau kyla klausimas, ar logistikos centrui reikia tokios didelės teritorijos. „Kuo didesnis plotas, tuo atsiranda daugiau interesų, konfliktų. Ilgiau užtrunka pasiruošimas įgyvendinimui“, – tikina A.Šulcas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas tvirtina, jog pirmajam etapui užtektų ir 60 ha žemės, tačiau būtinai reikia numatyti plėtros perspektyvą. „Siekiant sutaupyti valstybės pinigų reikia numatyti kitas alternatyvas ir pažiūrėti, kur galima pigiau įrengti šį centrą“, – siūlo A.Drungilas.
A.Šulco tvirtinimu, numatyta vieta buvo netinkama nuo pat pradžių. „Daugelis nesutiko, jog toje teritorijoje būtų steigiamas logistikos centras, bet nutarimas priimtas. Gal čia buvo kieno nors sumanymas specialiai pasirinkti šią vietą, kad kažkam būtų geras „verslas“. Maža to, jau tuomet buvo žinoma, kad šalia Draugystės geležinkelio stoties yra didžiuliai privatūs sklypai, kuriuose bus kuriami privatūs logistikos centrai. Uosto krovos įmonėms nesvarbu ar sandėliai bus valdiški, ar privatūs. Kam reikia mesti valstybės pinigus galimybių studijoms ir statyboms? Valstybė investuos, o pelną turės tik verslininkai? Ypač jei mes jo neįkūrėme 2003 m, dabar jau gal vėlokai, nes įsikūrė daug privačių logistikos centrų?“, – svarsto A.Šulcas.
Numatyta logistikos centro vieta jautri ir aplinkosaugos požiūriu. Netoli jos yra trečioji Klaipėdos vandenvietė, iš kurios vandeniu aprūpinama pusė uostamiesčio.
Šalia yra keli šimtai hektarų valstybinio miško, todėl logistikos centro steigimui prieštarauja ir aplinkosaugininkai.
Tęsia galimybių studijas
Atsiradus privačių sklypų kliūtims, svarstoma, ar logistikos centrui nereikėtų parinkti kitą vietą. Kaip alternatyvos siūloma laisvoji ekonominė zona, teritorija netoli Klaipėdos aerodromo, pietinėje uosto dalyje prie „Vakarų laivų gamyklos“, kitos vietos. Ketinama parinkti dvi perspektyviausias vietas ir joms abiems parengti projektiniai pasiūlymai. Jei vieta bus numatyta ne šalia uosto, tuomet Uosto direkcija negalės būti vienintele steigėja. Tuomet dar reikės surasti ir kitą logistikos centro steigėją.
Norint parinkti logistikos centrui vietą reikia atsižvelgti į tris dalykus – kad kuo arčiau būtų uostas, geležinkelis ir automobilių keliai. Pasirinkta vieta pietinėje uosto dalyje šiuo požiūriu labai patogi.
Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas liepė surinkti visą informaciją apie logistikos veiklai pritaikytus ir numatomos pritaikyti sklypus. Išsiaiškinus poreikį bus sprendžiama, ar apskritai verta statyti Klaipėdos viešąjį logistikos centrą. Nauja, jau trečioji, galimybių studija turėtų atsakyti į šį klausimą.
A.Drungilas dėsto, kad jei Klaipėdos logistikos centras nebus pastatytas, uostas daug praras. „Pirmąją vietą mes jau praradome. Kadangi Klaipėdos uostas yra pačiame mieste, krovinių sandėliavimui, pridėtinės vertės sukūrimui teritorijos trūksta. Esamos teritorijos jau baigiamos įsisavinti. Todėl norėjome, kad logistikos centras atsirastų kuo arčiau uosto“, – aiškina uosto specialistas.
Naujoji galimybių studija dar net nepradėta. Jei bus patvirtinta, kad ekonomiškai apsimoka steigti Klaipėdos logistikos centrą, pasak susisiekimo ministro patarėjo Pauliaus Jankausko, jis galėtų atsirasti po 4-5 metų. Per tiek laiko situacija vėl gali pasikeisti ir atliktos galimybių studijos jau neatitiks realybės. „Tai rodo, kokio lygio sprendimus mums reikia numatyti. Mes planuojame į ateitį, bet suprantame, kad gali būti nemaža paklaida. Gal atsiras didžiulis krovinių proveržis iš Rytų. Tuomet atrodys, kad logistikos centrai pastatyti pačiu laiku. Šiuos valstybinius objektus mes derinsime su verslu“, – tikina P.Jankauskas.
Pinigai visiems trims – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos logistikos centrams numatyti iš Europos sąjungos lėšų ir dalis – 15 proc. – iš valstybės biudžeto. Šiems projektams jau rezervuota apie 300 mln. Lt.
Tačiau ir šiandien išlieka aktuali dilema: ar už šiuos pinigus sugebės šalies valdininkai sukurti bent pagrindą logistikos centrų steigimui – įteisinti reikalingus sklypus, ar šiuos milijonus išleis nesuskaičiuojamoms galimybių studijoms? Kol kas svarstyklės žymiai krypsta antrosios galimybės pusėn.
