- Dirbate užsienio valstybėje. Kaip mūsų specialistai vertinami ten?
- Iš pradžių planuota generaliniu konsulu mane paskirti į Sankt Peterburgą, bet gavau pasiūlymą vykti į Kaliningradą, kur dirbu jau 3 mėnesius. Darbas konsulate atsakingas – tobulinant santykius su Rusija, būtina nuolat mąstyti apie jų naudą Lietuvai ir visai ES. Dirbdamas Seime, labiausiai rūpinausi NATO reikalais ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kūrimu. Mūsų ruošiami jūrinių profesijų specialistai gerai vertinami kitose šalyse. Šiuo metu Vyriausybė imasi įvairių priemonių, siekdama subalansuoti ekonominę situaciją šalyje, tačiau jos turi neigiamos įtakos jūrininkų įvaizdžiui. Šiuo metu svarbu nesustoti ir toliau stiprinti jūrinės valstybės įvaizdį, neprarasti konkurencingumo.
- Kaip dažnai tenka susidurti ar spręsti problemas, susijusias su krovinių tranzitu per Klaipėdos ir Kaliningrado uostus?
- Atėjo laikas, kai su Kaliningrado srities uostais neturime būti konkurentai. Klaipėdos uostas turi didelį pranašumą – jis patogesnis geografine prasme, yra geriau išvystytas techniškai. Norint patekti į Kaliningrado uostą, tenka įveikti 50 km kanalą, todėl įplaukti gali tik mažesni laivai. O štai į Klaipėdą gali įplaukti „Panamax“ laivai, todėl su juo Kaliningradui konkuruoti sudėtinga. Kiek geriau yra išvystytas daugiafunkcinis Baltijsko uostas, kuris yra giliavandenis, todėl jame gali švartuotis didesni laivai. Vis dėlto nedidelė sveika konkurencija yra gerai. Šiaip ar taip, labiausiai reikėtų galvoti apie bendradarbiavimą.
- Ar Kuršių mariose bus įvesta muitinės pasienio kontrolės sistema?
- Dėl muitinės pasienio kontrolės sistemos įvedimo ir laivybos Kuršių mariose kovojome 10 metų. Neseniai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsakymą ir ratifikavo susitarimą. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir Rusijos Transporto ministras Igoris Levitinas apsikeitė notomis, taip parodydami, kad derybų procesas užbaigtas. Nors susitarimas įsigaliojo, yra problemų dėl muitinės ir pasienio kontrolės posto Rusijos pusėje.
Rybačiaus gyvenvietėje turi atsirasti patikros punktas, tačiau biudžete trūksta lėšų, todėl procesas stringa. Mes savo patikros punktą Nidoje įrengėme jau seniai, todėl V. Ušackas Rusijos Transporto ministrui siūlė Nidoje įrengti bendrą patikros punktą, kuriame kartu dirbtų abiejų šalių pasieniečiai. Mums svarbiausia, kad susitarimas pradėtų veikti praktiškai ir turistai galėtų keliauti vandens keliais.
- Anksčiau buvo girdėti nusiskundimų, kad Kaliningrado srities gyventojai, norėdami gauti vizą, turėjo laukti ilgose eilėse. Kokia situacija yra šiandien?
- Lietuva yra Šengeno erdvės narė, todėl jaučiame atsakomybę, kad vizų išdavimas vyktų sklandžiai. Vasara yra turistinio sezono pikas, todėl pastaruoju metu buvo atsiradę nedidelių eilių. Per dieną išduodame apie 300–350 vizų, tai daugiau nei išduodama Lenkijos, Vokietijos ar Švedijos konsulatuose. Interesantams tenka palaukti 3–4 dienas. Mes įdiegėme naują tvarką, kuri leidžia pagerinti ir pagreitinti klientų aptarnavimą. Kiekvienas, norintis gauti vizą, konsulate sužino konkrečią datą ir laiką, kada turėtų atvykti, o atvykęs yra iškart priimamas. Tokia registracijos tvarka yra papildomas žingsnis vizos link, tačiau žmonėms nebereikia stovėti eilėse.
- Kokius aktualiausius klausimus tenka spręsti šiandien?
- Generalinis konsulatas nėra ambasada, tačiau turime vizų skyrių, esame atsakingi už supaprastintą tranzitą. Šis skyrius dirba efektyviai, todėl pastaruoju metu iš verslininkų gauname padėkų. Pastariesiems padedame ne tik vizų klausimais. Jei reikia, mūsų darbuotojai lydi verslininkus į susitikimus įvairiose institucijose, ministerijose. Taip rodome, kad mums svarbus tiek privatus, tiek valstybinis sektorius. Visuomet stengiamės padėti savo patarimais, pagalba, įvaizdžiu.
Daug dėmesio skiriame ekonominei diplomatijai. Stengiamės lankytis kituose srities miestuose, bendrauti su merais, rajonų vadovais ir sudaryti palankų politinį mikroklimatą mūsų verslininkams. Šiuo metu neturime tik kultūros atašė. Anksčiau dirbęs atašė vystė puikią veiklą, o dabar neturime nei žmogaus, nei biudžeto. Mes, diplomatai, susitarėme, pasidalinome pareigas ir kartu dirbame kultūros srityje, tačiau esant vienam atsakingam žmogui, veikla būtų vystoma geriau. Mūsų tėvynainių bendruomenė Kaliningrado srityje yra labi aktyvi, tačiau jiems reikia pagalbos.
- Kokių šiame regione kyla problemų mūsų verslininkams?
- Palaikome ryšį su mūsų verslininkais – kai kurie jų dirba sėkmingai, bet yra ir bankrutuojančių. Reguliariai konsulate organizuojame susitikimus, pavyzdžiui, neseniai bendravome su Rusijos muitininkais. Organizuojame susitikimus ir su kitomis institucijomis, mat mums tokius susitikimus surengti yra kur kas paprasčiau nei verslininkams.
Neretai verslininkams iškyla problemų dėl atsiskaitymų. Yra įmonių, kurioms Rusijos įmonės nemoka laiku, nepadengia savo įsiskolinimų. Generalinis konsulatas, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerija, atskiri jų departamentai dirbame, kad padėtume išspręsti šiuos klausimus. Investuojantiems verslininkams rekomenduojame atsargiau planuoti ir reguliuoti santykius, kad įsiskolinimai neaugtų.
- Ar dažnai tenka išgirsti priekaištų dėl geležinkelio tarifų?
- Apie tai nuolat girdžiu. Krovinių pristatymas į Klaipėdą ir Kaliningradą kainuoja skirtingai, tačiau derybas tiek Vilniuje, tiek Maskvoje jau veda mūsų ekspertai. Šviesa tunelio gale įsižiebė po didelės konferencijos Klaipėdoje. Tikiuosi, kad susitarsime dėl sąlygų, priimtinų ir Lietuvai, ir Rusijai.
