Žibalo į ugnį pila vairavimo mokyklos, kuriose sklando gandai apie vietas, kur mokiniai yra „sukirtinėjami“ ar klaidinami, nors „Regitros“ darbuotojams yra griežtai draudžiama tai daryti. Šiuos gandus yra labai sunku patvirtinti, bet tuo pačiu sunku ir paneigti.
DELFI apklausė 3 vairavimo mokyklas ir visos jos kaip susitarusios prašė neatskleisti jų pavadinimų, mat bijo užsitraukti „regitrininkų“ nemalonę. Jų atstovai teigia, kad vairuotojų egzaminavimo tvarka yra nepakankamai skaidri, todėl iš mokinių, laikiusių egzaminą, tenka išgirsti visokių pasakojimų. „Yra tam tikrų vietų, kuriose suklydo arba, tiksliau, buvo suklaidinti labai daug mokinių.
Pavyzdžiui Vilniuje yra vieta, kur egzaminuotojas pasako važiuoti tiesiai, nors maršrutas eina į dešinę. Jeigu mokinys nuvažiuoja tiesiai, prieš savo akis pamato liaudiškai vadinamą „plytą“. Egzaminas tuo ir baigiasi. Juk egzaminuotojas negali mokinio klaidinti!”, – piktinasi vienoje iš Vilniaus vairavimo mokyklų instruktoriumi dirbantis Jonas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI).
Valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas visas panašias kalbas vadina nesąmonėmis, tačiau pripažįsta, kad visuomenės pasitikėjimas šia įstaiga yra smarkiai kritęs. „Iš tiesų girdime visokių gandų apie mūsų egzaminuotojus ir vairavimo egzaminus. Dauguma jų visiškai neatitinka tikrovės. Tačiau už visų mūsų egzaminuotojų sąžiningumą tikrai negaliu guldyti galvos“, – sako „Regitros“ atstovas.
Už neišlaikytus egzaminus premijos nedalinamos
Šiuo metu vairavimo teorijos egzamino laikymas kainuoja 35 Lt, o praktikos egzamino laikymas – 107 Lt, tad minimalus mokestis norint gauti teises yra 142 Lt. Už pakartotinius egzaminus pirmą kartą neišlaikęs mokinys moka tiek pat. Tiesa, jeigu mokinys prieš tai egzamino neišlaikė aikštelėje, kitą kartą jis moka mažiau – 82,5 Lt.
Tokia tvarka piktina norinčius gauti teises. „Labiausiai nepatinka tai, kad išlaikęs aikštelėje ir neišlaikęs gatvėje, kitą kartą laikydamas egzaminą vėl turi laikyti aikštelėje ir mokėti už tai pinigus“, – sako šiaulietė Kristina.
Pasigirsta gandų, kad „Regitrai“ finansiškai naudingi yra vairavimo teises gauti norinčiųjų neišlaikymai, nes kaskart atėję laikyti egzamino jie vėl sumokės tą pačią sumą ir tokiu būdu papildys šios įstaigos biudžetą. Tačiau S. Šuminas tikina, kad už neišlaikytus egzaminus „Regitros“ darbuotojai premijų negauna, o panašias kalbas vadina kliedesiais. „Mums iš to naudos jokios nėra, juk mes esame valstybinė įmonė, mūsų visas budžetas yra iki smulkmenų apskaičiuotas ir suplanuotas“, – sako jis.
Kameros skaidrumui užtikrinti
Keliose Europos šalyse didesniam skaidrumui užtikrinti vairavimo egzamino metu yra naudojamos vaizdo kameros. Filmuojamos ne tik egzaminavimo aikštelės, bet ir automobilio salonas, kuriame vaizdas yra įrašomas sinchroniškai su garsu.
„Dabar yra tokia situacija, kad niekas nieko nežino ir negali sužinoti. Mokinys ir egzaminuotojas vieni išvažiuoja į miestą ir jeigu kas nors atsitinka, jie tvirtina skirtingus dalykus, kurių patikrinti niekaip negalima“, – sako vienos iš Vilniuje įsikūrusių vairavimo mokyklų atstovas.
„Aš esu už tai, kad visas egzaminas būtų filmuojamas. Be to, automobilyje turėtų būti įrengtos lemputės, kurios užsidegtų egzaminuotojui paspaudus pedalą, nes teko girdėti pasakojimų apie tai, kad „Regitros“ darbuotojai „padeda“ paspausti vieną ar kitą pedalą, kai to visai nereikia“, – pasakoja jis.
Idėją egzamino eigą įrašinėti vaizdo kameromis palaiko ir S. Šuminas. „Latviai, lenkai, estai taip daro. Mes irgi turime tokią svajonę. Manau, ši priemonė labai padėtų didinant egzaminavimo skaidrumą. Mes apie tai jau esame kalbėję, tačiau šiuo klausimu kyla nemažai problemų dėl duomenų tvarkymo. Tiesiog filmuojami asmenys turėtų tam duoti sutikimą. Bet kas būtų, jeigu jie tarpusavyje susitartų to sutikimo neduoti?“, – klausia „Regitros“ atstovas.
Atsitiktinė egzaminuotojų kaita nėra tobula
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė – Šečkuvienė sako, kad kad vaizdo ir garso įranga neturėtų būti naudojama egzamino eigai fiksuoti. „Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ 29 straipsnyje pateikiamoje nuomonėje dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis pabrėžiama, kad vaizdo stebėjimo sistemos, skirtos nuotoliniu būdu tiesiogiai kontroliuoti darbo kokybę ir apimtis, todėl sukeliančios asmens duomenų tvarkymą, paprastai neturi būti leidžiamos“, – aiškina ji.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad fiksuojant egzaminą vaizdo priemonėmis bus įrašinėjamas ir egzaminuotojų darbas, todėl tokiems veiksmams atlikti yra reikalingas paties egzaminuotojo sutikimas. R. Sinkevičiūtės – Šečkuvienės teigimu, vaizdo įrašai turėtų būtų daromi tik tuomet, jei kitos prevencijos, apsaugos ir saugumo priemonės, nereikalaujančios vaizdo ir garso atkūrimo, yra nepakankamos arba netinkamos siekiant teisėtų tikslų.
„Egzamino skaidrumą galima užtikrinti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, atsitiktine egzaminuotojų kaita“, – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonę dėsto R. Sinkevičiūtė – Šečkuvienė.
Tačiau atsitiktinė egzaminuotojų kaita ne visada veikia. Tą pripažįsta ir S. Šuminas. „Didesniame mieste yra mažai šansų patekti laikyti egzamino pas pažįstamą ar „tinkamą“ egzaminuotoją. Tačiau mažesniame miestelyje, kuriame dirba du egzaminuotojai, šansai laikyti egzaminą pas pažįstamą yra žymiai didesni“, – sako jis.
Opiausia problema – bendravimas
S. Šumino nuomone, opiausias yra bendravimo klausimas. „Egzaminas sukelia didelį stresą ir, manau, egzaminuotojo misija yra pirmiausia tą stresą numalšinti. Organizuojame įvairius kursus savo darbuotojams, nes gauname skundų, kad egzaminuotojai nepagarbiai ir nemaloniai elgiasi su egzaminą laikančiais asmenimis – to neturėtų būti. Be abejo, ir šito negalime patikrinti, nes po egzamino paprastai kiekvienas iš šių dviejų asmenų laikosi savo nuomonės“, – sako „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas.
Vienos iš Kaune veikiančių vairavimo mokyklų vadovas teigia, kad situacija nepasikeis tol, kol nebus keičiama pati egzaminavimo sistema. „Įvykių ir pasakojimų būna įvairių. Vieni iš jų yra mokinių fantazija, kituose yra daug tiesos. Tačiau tol, kol mes negalėsime patikrinti, kas teisus, kalbos ir gandai apie vairavimo egzaminus nenutils“, – sako jis.
