Automobiliai Laisvės alėjoje
Iki metų pabaigos architektas Šarūnas Kiaunė turi parengti Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Numatyta, kad vakarais, kuomet užsidaro parduotuvės, viena alėjos puse galėtų važinėti automobiliai.
„Norime, kad Laisvės alėjoje virtų intensyvesnis gyvenimas, nes dabar vakarais centrinė miesto gatvė tuščia. Laisvės alėjos plotis yra apie 30 m, o automobiliams būtų skirta tik apie 3 m. Tad pėstiesiems vietos liktų pakankamai. Be to, tai būtų galima pavadinti ne automobilių eismu, o parkavimu – žmonėms būtų leista privažiuoti prie kavinių, barų“, - DELFI sakė Š. Kiaunė.
Pasak architekto, tokiam pasiūlymui pritarė įvairios komisijos ir tarybos. Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas nebuvo tikras, ar ši idėja turėtų būti įgyvendinta.
„Šio pasiūlymo dar nesvarstė Eismo saugumo komisija. Aš manau, kad 90 proc. kauniečių nepritars, kad Laisvės alėja važinėtų automobiliai. Galbūt verslininkai pageidautų, kad čia vyktų eismas, tačiau Laisvės alėja yra unikali ir tokią alėją sunku surasti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, - sakė A. Kupčinskas.
„Apie automobilių eismą Laisvės alėjoje mes diskutuojame jau metus. Pasiūlymui pritarė įvairios tarybos, architektų komisijos, tad viskas kaip ir nuspręsta. Projekte mes turime užduotį, kad Laisvės alėja važiuos automobiliai“, - sakė Š. Kiaunė.
Laisvės alėja yra daugiau nei pusantro kilometro ilgio, o tai, specialistų teigimu, nėra paranku pėstiesiems. Norint pereiti pagrindinę Kauno gatvę reikia nužingsniuoti daugiau nei 3 km.
Būtų kur kas patogiau, jei pėstiesiems būtų sudarytas ratu besidriekiantis maršrutas. Būtent tokią idėją siūlo sostinės architektai.
Pėsčiųjų „ratas“ Vilniaus centre
Tuo tarpu architektas Aurimas Sasnauskas mano, kad Vilniuje, priešingai nei Kaune, turėtų būti gatvių kompleksas skirtas tik pėstiesiems.
Architekto teigimu, Vilniuje turėtų būti patogus, tik pėstiesiems skirtas maršrutas, kuris driektųsi ratu.
„Vienareikšmiškai – Gedimino pr. turėtų būti skirtas tik pėstiesiems. Yra kelios gatvės Senamiestyje, tokios kaip Pilies, Gedimino pr., Aušros g. ir kitos, kurios galėtų sudaryti pėsčiųjų gatvių „karkasą“, kur pėstiesiems būtų patogu vaikščioti. Mano manymu, Vilniaus Senamiestyje turėtų būti kelios svarbios pėsčiųjų gatvės. Manau, tai būtų labai logiškas žingsnis“, - DELFI sakė A. Sasnauskas.
Vilniaus valdininkai taip pat pritarė, kad daugiau pėsčiųjų zonų sostinei nepakenktų, tačiau kol kas realių planų nėra, o viskas tėra svarstymų lygmenyje.
„Pėsčiųjų gatvės miestuose visada yra teigiami dalykai, tačiau reikia nagrinėti kiekvieną variantą. Jei kalbėsime apie Gedimino pr. dalį, tai verslininkai ten „dūsta“, nes nėra tinkamo parkavimo. Verslininkų teigimu, dėl parkavimo problemų mažėja apyvarta. (...). Buvo pasiūlymas dalyje Pilies g. riboti eismą ir leisti aptarnaujančiam personalui tik tam tikru laiku įvažiuoti, o visu kitu metu gatvė būtų skirta tik pėstiesiems. Mes gvildename įvairias galimybes, bet kol kas apsisprendimo nėra. Kol kas viskas yra tik svarstymo lygmenyje“, - DELFI sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
