Kaip DELFI pasakojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VAVPK) Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Dalia Petrauskienė, dėl nesumokėtų už važiavimą pinigų ar melagingo iškvietimo taksistai į policiją kreipiasi retokai: „Kiek kalbėjausi su komisariatų atstovais, per mėnesį pasitaiko du-trys atvejai, kad kreipiasi taksi vairuotojai“, - sakė policijos atstovė.
Gresia bauda
Seimui pataisius Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), Lietuvoje padidėjo baudos melagingai taksi kviečiantiems klientams bei keleiviams, kurie atsisako sumokėti už važiavimą. Jeigu anksčiau ši bauda siekdavo 30-50 Lt, tai dabar padidėjo iki 60-100 Lt.
Kaip DELFI sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras, tai yra priemonė, kuria dažniausiai siekiama drausminti vaikus arba girtus asmenis. „Čia yra grynai dėl to, kad taip negalima elgtis ir už tai reikia bausti“, - sakė S. Šedbaras.
Pasak VAVPK atstovės D. Petrauskienės, remiantis teisės aktais, jei klientas neužsimoka už važiavimą taksi, tuomet kviečiamas policijos pareigūnas, nors pasitaiko, kad pinigų pritrūkusius klientus į policiją atgabena ir patys taksi vairuotojai.
„Tada pareigūnai surenka pirminę medžiagą, nustato asmenybę. Visa pirminė medžiaga siunčiama į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos. Ten surašomas Administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - pasakojo pašnekovė.
Jeigu žmogus atsisako sumokėti jam skirtą baudą, tuomet taksi firma arba taksi vairuotojas turi kreiptis į teismą. Atsisakius mokėti baudą net ir tokiu atveju, teismas bylą perduoda antstoliams.
Panaši tvarka taikoma ne tik taksi „zuikiams“, bet ir melagingai taksi kvietinėjantiems žmonėms, tačiau patys taksistai iš šios tvarkos juokiasi ir sako policijos paslaugomis šiais klausimais beveik nesinaudojantys.
Sudarinėja „juoduosius sąrašus“
Taksi įmonių „Romerta“ ir „Romnida“ direktorius Romualdas Bieliauskas DELFI pasakojo, kad melagingai taksi kviečiančių žmonių išties būna labai daug, tačiau paminėjus ATPK pataisas pašnekovas tik nusijuokė.
„Aišku, galima rašyti pareiškimą į tam tikrus organus, bet čia yra labai smulku. Juk net tada, kai klientas nesumoka už paslaugą, išsikviečiam policiją, jie apiformina, bet taksistui pinigai dažniausiai negrąžinami“, - sakė R. Bieliauskas.
Pasak pašnekovo, situacija su melagingais iškvietimais išvis yra labai sudėtinga, nes dėl kiekvieno netikro skambučio tektų kreiptis į policiją - šiai tektų nustatyti telefono savininką, nesvarbu, ar telefonas stacionarus, ar mobilus.
„Policija turi nustatyti, kur tas telefonas yra, jeigu jis stacionarus. Jeigu nestacionarus – tada kokiam žmogui priklauso. O kiek dabar telefonų, kurių kortelės tokios, kaip „Labas“, „Ekstra“, „Ežys“? Ten išvis - tik kortelė ir numeris, jie niekam nepriskirti – papildei ir šneki“, - svarstė R. Bieliauskas.
Klausiamas, kaip tuomet išvengia netikrų kvietimų, pašnekovas sakė, jog kartais taksi įmonės sudarinėja juoduosius skambintojų telefonų sąrašus.
„Galima įvesti į programą, kad šitas telefonas ar keleivis yra nepatikimas. Visą laiką kai toks klientas skambina, automobilis nesiunčiamas. Yra toks būdas, bet taikyti administracines nuobaudas yra per daug sudėtinga“, - svarstė R. Bieliauskas.
Klientai sukčiauja palikdami daiktų muliažus
Pasakodamas apie klientų suktybes, R. Bieliauskas prisiminė ir „zuikius“, kurie prisigalvoja įvairiausių būdų, kad tik išvengtų išlaidų. Anot pašnekovo, egzistuoja žmonių, kurie įsėda į taksi automobilį, paprašo nuvažiuoti šen, išbėga su kuo nors susitikti, tuomet grįžta, prašo važiuoti dar kur nors, vėl išbėga ir nebesugrįžta, nors automobilyje būna palikę lagaminą.
Kiek palaukęs taksistas žvilgteli į paliktą daiktą, o lagamine ar rankinėje randa tik laikraščių ar kitokių niekniekių.
„Yra tam tikra kategorija žmonių, kurie prisigalvoja visokių būdų, kaip apgauti. Ateina, sakysim, su kažkokiu lagaminu, rankine, mobiliuoju telefonu ar dar kažkokiu daiktu, kurį palieka. O tas daiktas yra muliažas. Jisai pavažinėja ten-šen, nueina į vieną vietą, nueina į kitą, privažinėja daug, ir sako „Dar užbėgsiu čia“. Jis užbėga, o ten, pasirodo, pereinamas kiemas“, - pasakojo R. Bieliauskas.
Pašnekovas taip pat sako, kad taksi vairuotojai negali kovoti prieš keletą susimokėti nepanorusių keleivių, ypač jei jie yra augaloti vyrai: „Pavyzdžiui, pavežei keleivius, o jie nemoka. Jų trys, o taksistas vienas. Ką jis padarys? Kiekvienas turi tam tikrą baimės laipsnį“, - sakė R. Bieliauskas.
„Zuikių“ nepateisina, bet kviečia keletą taksi iš karto
Tuo metu neretai taksi paslaugomis besinaudojantis Šarūnas, nors „zuikių“ neteisina, bet pasakoja, kad skubėdamas iš karto kviečia kelių firmų automobilius, mat, pasak jo, dispečerės dažnai klientams nurodo trumpesnį taksi atvykimo laiką, kai realybėje stoviniuoti ir nervintis, jog vėluosi, tenka kur kas ilgiau.
„Aš iš karto kviečiu kelių firmų taksi – kuris pirmas atvažiuoja, su tuo ir važiuoju, o kiti lieka be nieko“, - pasakojo Šarūnas.
Klausiamas, kodėl taip elgiasi, vaikinas aiškina, jog taksi kviečia tik skubėdamas, tad tikisi, jog automobilis atvyks pakankamai greitai. Pasak Šarūno, taksi firmų dispečerės dažniausiai nurodo pakankamai trumpą automobilio atvykimo laiką – 5-7 minutes, nors iš tiesų laukti tenka kur kas ilgiau, pavyzdžiui, apie 20 minučių.
„Įsivaizduokit, jeigu aš skubu į oro uostą, tai aš negaliu tiek laukti. Esu kvietęs taksi ir iš vakaro, bet ryte jie neatvažiavo. Sakė neturi automobilių šiuo metu“, - piktinosi DELFI pašnekovas.
