Iki šiol, mokslininko nuomone, mokslas, inovacijos ir verslas gyvena skirtingose erdvėse. Verslas ir pramonė tarsi ir laukia inovacijų, bet nėra tos grandies, kuri jas sujungtų su mokslininkų išradimais. Sovietmečiu naujoves išbandydavo projektavimo-konstravimo biurai, o dabar tai tenka daryti pavieniams fanatikams kaip A.Lankauskas.
Provincijos keistuolis
Pats A.Lankauskas save vadina provincijos keistuoliu. Mokslininkas prašo jo nevadinti išradėju. „Esu tik techninis kūrėjas, mano tikslas – pažadinti žmones, nuo kurių sprendimų priklauso energetikos politika. Tai, ką darau, nėra kažkas nauja ir negirdėta. Veikiau, senų išradimų priminimas. Galime ginčytis, kiek norime, bet aš neabejoju, kad ateitis priklauso vandenilio amžiui. Buvo akmens amžius, paskui atėjo bronzos, neišvengiamai ateis ir vandenilio. Kada tai atsitiks? Kai tam subręs ekonominė situacija, kai išseks iškasenų šaltiniai. O tai net pagal optimistines prognozes atsitiks šiame šimtmetyje, pagal pesimistines – po 20 metų. Vadinasi, tam būtina ruoštis dabar.“ Ankstesni Šiaulių mokslininkų vizitai į Ūkio ministeriją nedavė rezultatų, o štai šiemet į universiteto laboratoriją ūkio ministras atvyko pats. Tai teikia vilčių.
Kūrė penkerius metus
Vandeniliu varomam automobiliukui (valstybinis numeris GMF 101, santrumpa reiškia: Gamtos mokslų fakultetas, pirma serija, pirmas automobilis) A.Lankauskas su komanda reikiamų medžiagų ieškojo pačiose netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, elektros variklį unikaliam vandenilio energijos varomam automobiliui rado sendaikčių turguje. Pasirodė, kad variklis išimtas iš karinio lėktuvo. Paskui mokslininkas konstravo lengvą plastikinę kėbulo konstrukciją. Iš pradžių norėjo panaudoti serijinį automobilį, bet paskaičiavo, kad jis būtų per sunkus. Sugaišę penketą metų, vandeniliu varomą automobilį A.Lankauskas bei jo komanda visuomenei pristatė pernai.
Sunku pritaikyti
Mokslininkas tikino, kad užsienio šalyse tokie automobiliai nėra didelė naujiena. Kalifornijoje jau važinėja tokie ar bent panašūs bandomieji automobiliai, Hamburge – 10 autobusų. Savo ambicingų planų neslepia ir kitos šalys.
A.Lankauskas sakė, jog sukurti patį automobilį nėra jokia problema. Didžiosios problemos prasideda tuomet, kai reikia išradimą pritaikyti praktiškai. „Gali sukurti kad ir šimtą automobilių, bet jie nevažiuos, jei nebus degalinių, kurios prekiaus vandeniliu. Štai norvegai šalia 700 kilometrų autostrados jau kuria vandenilio degalinių tinklą. Tokių degalinių tinklai ypač plečiasi ten, kur veikia vėjo ir saulės jėgainės“, – sakė mokslininkas.
Tuo tarpu Lietuvoje A.Lankauskas neturi galimybių net išbandyti savo automobilio, nes neregistruotos transporto priemonės į kelią neišleisi, o po arimus ar ganyklas su ja nesivažinėsi. Tad dabar jį naudoja tik kaip mokymo priemonę studentams.
Mokslininkas neabejoja, kad ateityje bus būtent vandenilio energija varomi varikliai. Beje, A.Lankauskas jau sulaukė pasiūlymų iš svetur savo automobilį parduoti.
Brauno generatorius
Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje mokslininkas rodo jau sukonstruotą generatorių, kuris gamina Brauno dujas – vandenilio ir deguonies mišinį, su benzino ir oro mišiniu tiekiamą į vidaus degimo variklį. Mokslininkas mano, kad toks generatorius padės sutaupyti apie 20, o gal ir visus 50 proc. kuro, o kartu sumažės išmetamųjų dujų, nes vandenilio degimo greitis yra iki 10 kartų didesnis nei benzino. Brauno generatorių galima panaudoti bet kuriame šiandienos automobilyje, visa įranga montuojama bagažinėje ir užima tik nedidelį jos kamputį.
Su bandomuoju automobiliu A.Lankauskas ketina riedėti autostrada Vilnius–Klaipėda. Į vieną pusę automobilis važiuotų varomas tradiciniu benzinu, o atgalios benzinas būtų papildomamas Brauno dujomis.
Užvaldė kvailystės
A.Lankauskas vandenilio energetika susidomėjo labai seniai. Kartą Vilniaus universitete paskaitą skaitė Amerikos lietuvis mokslininkas Algirdas Avižienis, tuomet dirbęs NASA kosminėse programose. „Taip ir įstrigo. Bet kai ieškodamas vietos po saule apie vandenilio energetiką prasitariau vienam mokslo autoritetui, šis man patarė: „Žinai ką, jaunuoli, mesk tas kvailystes iš galvos ir pradėk dirbti rimtą darbą.“ Rimtą darbą dirbau, bet kvailysčių nemečiau. Kai atsirado internetas, prisisiunčiau reikiamos medžiagos, net prietaisus iš Amerikos. Pradėjau nuo eksponatų, perėjau prie bandymų ir taip sukonstravau pirmą variklį. Dabar reikia žengti toliau. Reikia, kad tos „kvailystės“ pradėtų tarnauti visiems“, – svarstė A.Lankauskas.
Ir ministras D.Kreivys, lankydamasis universitete, pripažino, jog tik tokie darbai yra efektyvūs, kurie pritaikomi praktiškai.
Remia Europos Sąjunga
Mokslininkas svarstė, kad net patiems geriausiems projektams įgyvendinti užkardų niekuomet netrūko. Per Ūkio ministeriją skiriama Europos Sąjungos parama mokslo inovacijoms privalo būti susieta su verslu. Šiam irgi keliami griežti reikalavimai. Vis dėlto ministerijos planuose jau numatyta įkurti alternatyviosios energetikos rėmimo programą, kurioje sėkmingai galėtų dalyvauti ir Šiaulių universitetas.
