Tuo tarpu savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ mano, kad viešasis transportas vis dar lieka pigesne susisiekimo priemone nei automobilis ir žada įvesti valandinius važiavimo bilietus, taip leisdama sutaupyti tiems, kuriems tenka bent kartą persėsti.

Vilnietė Lina, kasdien iki darbo 8 km važiuojanti savo automobiliu, skaičiuoja, kad tai jai kainuoja vos kiek brangiau nei važiavimas autobusu.

„Per mėnesį degalams išleidžiu apie 200 Lt, jeigu padalintume iš 22 darbo dienų, išeitų po 9 Lt. Jeigu važiuoju mikroautobusu, per dieną išleidžiu 8 Lt, jeigu važiuojame kartu su vyru – 16 Lt. Jeigu važiuočiau autobusu, kelionė į darbą ir atgal kainuotų 4 Lt, man ir vyrui kartu – 8 Lt. Tai yra beveik tas pats, kaip važiuoti su mašina“, – skaičiuoja vilnietė, vairuojanti daugiau nei dešimties metų senumo „Mazda 323F“.

Lina pripažįsta, kad dienos išlaidos kiek padidėtų, jei būtų įskaičiuojamas draudimas ir remonto sąnaudos, tačiau vis tiek yra įsitikinusi, kad su nuosavu automobiliu jai važiuoti naudingiau.

„Priskaičiavus draudimą ir remontą išeitų didesnės dienos išlaidos, nors mašinos aš paskutiniu metu neremontavau, bet juk pats komfortas ir patogumas yra visai kitoks, o išlaidų skirtumas – pora litų per dieną. Man negalioja netgi spūsčių argumentas, nes, pavyzdžiui, jeigu aš namo važiuoju autobusu, jis iš stotelės išvažiuoja 17.20 val., o namuose aš būnu maždaug 18.20 val. Tuo tarpu važiuodama automobiliu namuose aš būnu 17.30 val.“, – kalbėjo pašnekovė.

Kita vilnietė Eglė taip pat skaičiuoja, kad jai naudingiau kasdien sėsti į nemaža kuro naudojantį „Subaru Forester“ nei 4 Lt kainuojančiais mikroautobusais.

„Jeigu važiuoju tik į darbą ir namo, per savaitę benzinui išleidžiu maždaug 46 Lt, jeigu rinkčiausi mikroautobusą, man per savaitę kelionė namo ir į darbą atsieitų 40 Lt, bet man dar tektų nuo stotelės iki darbo eiti apie 7-10 min., derintis prie mikroautobuso tvarkaraščio, taigi jei tai paverstume pinigais, išeitų, kad man naudingiau važiuoti automobiliu“, – kalbėjo Eglė.

„Man kažkaip atrodytų, jeigu mes stengiamės mažinti spūstis didžiuosiuose miestuose, viešąjį transportą reikia daryti patrauklesnį, o dabar kažkodėl daroma atvirkščiai. Kainos padidinimu keleivių juk nepatrauksi“, – DELFI sakė Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Saugirdas Pukalskas.

Jis svarsto, kad galbūt savivaldybės, brangindamos bilietus, naudojasi sunkėjančia ekonomine situacija. „Juk automobilį sunkmečiu įsigyti yra sunkiau nei nusipirkti vieną kitą bilietėlį“, – kalbėjo S. Pukalskas.

Automobiliu vis tiek brangiau

„Nemanau, kad padaugės sėdančių į mašinas, nes atsisės ir paskaičiuos, kiek automobilis kainuoja. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje bilietų kainos yra 1,5-2 eurai ir kažkodėl žmonės nepersėda į automobilius. Kaip aš suprantu, ten žmonės irgi skaičiuoja pinigus ir naudojasi viešuoju transportu, nepersėda į automobilius. Pas mus skaičiuoja konkrečiai, kiek įpylė benzino, o reikėtų paskaičiuoti amortizacinius atskaitymus, eksploatacines išlaidas, draudimą ir tada pamatysite, kiek automobilis kainuoja“, – DELFI sakė bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ generalinis direktorius Vaidotas Antanavičius.

Jo teigimu, per artimiausius mėnesius planuojama įdiegti valandą galiojantį bilietą, kuris padėtų vilniečiams sutaupyti.

„Šiuo metu automobilių skaičius šiek tiek yra sumažėjęs gatvėse, bet fiziškai žmonių viešajame transporte nepadaugėjo. Spūsčių sumažėjimą, manau, lėmė „žalieji koridoriai“, didėjantis nedarbas, studentų atostogos po sesijos“, – sakė jis.

V. Antanavičiaus teigimu, per dieną Vilniaus viešasis transportas perveža 0,5 mln. keleivių.

DELFI primena, kad nuo kovo vienkartinis visuomeninio transporto bilietas kainuoja 2 Lt, mėnesinis troleibuso arba autobuso bilietas – 85 Lt, o mėnesinis autobuso ir troleibuso bilietas – 110 Lt.

Sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad nuo sausio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą keleivių vežimui gerokai išaugo Vilniaus viešojo transporto išlaidos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją