Vyriausybės nutarimas neatšauktas
Klaipėdos uosto interneto svetainės aktualijų skiltyje informacijos apie giliavandenį uostą gali nebelikti. Tačiau kol kas dar įmanoma nerti į žiniatinklio gilumą ir pasiskaityti dešimties metų dokumentinę istoriją, kuri pasakoja apie valstybės ketinimus statyti naują Klaipėdos uosto dalį priešais Melnragę. Jos paskirtis - platesnė konkurencijos erdvė: galimybė priimti "Baltmax" tipo laivus, konteinervežius ir tanklaivius bei užtikrinti energetinius valstybės interesus.
Nevardijant visų, pradedant 1999 metais, veiksmų, apaugusių mokslo studijomis, tyrimais, konferencijomis ir kitais įvykiais, verta žvilgtelėti į baigiamąją dalį. Tai - 2008-ųjų birželio 18 dienos Vyriausybės nutarimas "Dėl giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo".
Juo ministrų kabinetas pavedė Susisiekimo, Finansų ir Ūkio ministerijoms išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes, nustatyti finansavimo šaltinių rūšis (iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiui numatomų skirti pinigų, taip pat iš privačių, skolintų lėšų). Jei reikia, pateikti Vyriausybei atitinkamus pasiūlymus (teisės aktų projektus).
Patvirtintame plane nurodyta iki metų pabaigos užbaigti apskrities detalųjį planą (jis vis dar tobulinamas), o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) - 2009 metų antrąjį ketvirtį "inicijuoti giliavandenio uosto Klaipėdoje pripažinimą valstybei svarbiu ekonominiu projektu" ir parengti uosto statybos projektinius siūlymus.
KVJUD generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas tokios iniciatyvos kol kas nerodo. Ar tik ne dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio atstovaujamos partijos kolega, miesto visuomenei skleidžia gandą, esą giliavandenio Melnragės uosto Klaipėdai nereikia ir jo nebus?
"Ponas Šulcas neteisus aiškindamas, kad japonai atliko giliavandenio uosto studiją ir kad pagal ją būtų statomas uostas. Japonai tyrė, kur gali plėstis Klaipėdos uostas, ir pasiūlė vietą. Būtingės variantas - tai ne Klaipėdos uostas. Vyriausybės nutarimas tikrai neatšauktas. Esame parengę techninę užduotį siūlymams teikti, tik dar neskelbėme konkurso. Nėra reikalo forsuoti įvykių, kol apskrities plane nepatvirtinta uosto vieta. Tačiau iš Susisiekimo ministerijos jokių formalių pakeitimų ar nurodymų tuo klausimu negauta. Turiu ministro E.Masiulio patvirtintą uosto išlaidų sąmatą, kurioje parengiamiesiems giliavandenio uosto planavimo darbams šiais metais skirta pusė milijono litų. Tik tiek įrašėme dėl to, kad tikimės gauti finansinių donorų, galbūt ispanų, garantą", - giliavandenio uosto idėjos laidotuves suniekino S.Dobilinskas.
Pietinėje dalyje - kelių rekonstrukcija
Klaipėdos uosto plėtra į pietus, kur Smeltės pusiasalyje numatoma plėsti konteinerių aikštelę ir statyti naujus skystųjų produktų terminalus, o greta - Jūrų perkėlos logistikos centrą ir pasienio apsaugos kontrolės postą, kelia nepasitikėjimą miesto tarybos opozicijai. Teritorijų planavimo komitete svarstant Smeltės pusiasalio projektinius pasiūlymus nuspręsta daryti poros savaičių pertrauką. Vieniems komiteto nariams pritrūko formalaus susitarimo su KVJUD, kad ši mainais už teritoriją Smeltės pusiasalyje, gautą iš miesto, dar kartą patvirtintų, jog tikrai pastatys šiemet 400-500 valčių ir pramoginių laivų prieplauką, vertinamą 15 mln. litų. Kiti teigė esą nežinantys, kas apskritai toje pietinėje dalyje vyksta, ar nebus pakenkta vandenvietei, kaip kroviniai iškeliaus iš uosto.
Pageidavimu pristatyti visus pietinės teritorijos, ne tik Smeltės pusiasalio dalies, projektus jauni politikai atskleidė arba neišprusimą uosto klausimais, arba perdėtą savęs sureikšminimą. Juk detalusis teritorijos planas patvirtintas ir aptartas su savivaldybe jau senokai, o šiuo metu tik koreguojamas pagal naujus kompanijų poreikius.
Be uosto infrastruktūros darbų, dar prieš keletą metų pačios savivaldybės užsakymu pradėti rengti brangūs transporto infrastruktūros sumanymai, peržengiantys miesto ribas ir veikiantys Klaipėdos rajono perspektyvą. Pietinis aplinkkelis į Šilutės kelią turėtų įsilieti ties Dumpiais. Pagrindinė siekio kliūtis - ne tiek keliams ir sankryžoms įrengti reikalingos lėšos, kurių miestas tikisi gauti iš Europos Sąjungos fondų, kiek privati laukų žemė ir valstybės dotacijos jai išpirkti.
"Aplinkkelis - didelio masto projektas, o KVJUD šiemet pradės mažesnės vertės, iki 90 mln. litų, Perkėlos ir Kairių gatvių rekonstrukciją. Tie planai buvo pristatyti visais lygiais po keletą kartų. Šiuo metu rengiame užduotį projektinių pasiūlymų konkursui", - pietinėje miesto dalyje numatomus darbus apibūdino KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.
Pasak jo, geresnės eismo sąlygos paspartintų viešojo logistikos centro prie Vilhelmo kanalo atsiradimą ir kitų uostui reikalingų objektų projektavimą greta "Draugystės" geležinkelio stoties. Pagal Susisiekimo ministerijos programą rengiama projektinių pasiūlymų užduotis. Specialistai turėtų išnagrinėti ir vandenvietės iškėlimo techninį variantą. Dabar iš Minijos upės kanalu iki Klaipėdos atitekantis geriamasis vanduo ateityje galbūt galėtų tekėti vamzdžiais. Prieš keletą metų tokie pertvarkymai, bendrovės "Klaipėdos vanduo" skaičiavimu, buvo įvertinti maždaug 60 mln. litų.
Nors apie logistikos centrą Vyriausybėje imta šnekėti ne taip seniai, pernai kilęs ažiotažas dėl sandėlių parko invazijos į retomis pušelėmis apaugusią dykrą, kurią miestiečiai užvertė šiukšlėmis, buvo dar aršesnis negu prieštaravimai dėl giliavandenio uosto.
Tautos balsas
Ne visi turi laiko ir galimybių žvilgčioti į interneto informacijos komentarus, kurių pasisakant uosto klausimais "už" ir "prieš" niekada netrūksta. Tačiau rašantieji apie jūrų pramonę savo ir kolegų straipsnių atgarsiais pasidomi. Skaitant visada akį patraukia tie komentatoriai, kurie situaciją apibūdina su humoru. Štai keletas.
"To nebus, ano nebus, kas aplamai Lietuvoje dar bus?"
"Aš manau, kad reikia uždaryti ir esamus uostus, prieplaukas, dokus, o pajūrį atiduoti rusams, lenkams, latviams, vokiečiams... Na, kas nori tegu ima. Mums užteks, kaip rašė kolega komentatorė, miško uogų ir grybų. Kam tas vargas su jūra. Paprasti mirtingieji vis vien nebeišgali pajūrio smėly pasivolioti, kam tos nuolatinės rietenos. Išlikim lietuviai "bejūriai". Nesugebėjom prie Juodosios įsikurti, nebereikia ir Baltosios. Ačiū Dievui, Masiuli, apgynei davatkų gadynę..."
"Gal žinote kokių gerų patiekalų receptų iš gryno oro? Būtų neblogai ne tik pakvėpuoti, bet ir pavalgyti gryno oro. Ir į kišenes įsidėti, gal priimtų parduotuvėse vietoj pinigų?"
