Pavyzdžiais pateikiama tai, kad bendrovė „vengė mokėti už suteiktas paslaugas, dėl sunkios ekonominės padėties perleido nekilnojamąjį turtą, pasisavino išskrendančio keleivio rinkliavą, sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės žalos kreditoriams, išvengė turtinės prievolės".
Kaip DELFI sakė darbo grupės vadovas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, darbo grupė įtaria, kad savo veikla bendrovė galėjo pažeisti kreditorių interesus ir galbūt privatizavimo sutartį.
„Nepasitikėjimą kelia ir tai, kad šalia privatizuotos įmonės buvo įsteigtos kelios kitos, perėmusios dalį veiklų ir turto", – pastebėjo susisiekimo viceministras.
Jo teigimu, kreditorius, kurio interesus galėjo pažeisti bendrovė yra Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kuriam nuo privatizavimo nebuvo grąžinamos skolos pagal pasirašytus susitarimus.
Šiuo metu „flyLAL" oro uostui yra skolinga apie 20 mln. Lt.
Susisiekimo viceministro duomenimis, privatizavimo sutartis galėjo būti pažeista todėl, kad nebuvo išlaikyti „Lietuvos avialinijų" turėti skrydžių maršrutai į Europos Sąjungos miestus.
Darbo grupės išvadose taip pat teigiama, kad „turima medžiaga leidžia daryti prielaidas, kad „flyLAL", kaip skolininkas, neinformuodamas kreditorių, sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises, tikėtina, kad skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms AB „flyLAL Group" įmonėms, tikėtina, kad įsteigiant naujas „flyLAL Group" įmones taip pat buvo sumažintas skolininko mokumas, tokiu būdu padarant žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams."
DELFI primena, kad šiuo metu „flyLAL" neturi ilgalaikio turto, tačiau dalis jo buvo perleista „flyLAL Group" įmonėms. Pati „flyLAL" šiai įmonių grupei nepriklauso.
Tuo tarpu vienas iš „flyLAL" akcininkų Gediminas Žiemelis praėjusią savaitę žurnalistams sakė nesulaukęs nė vieno bendrovės veiklą tyrusios darbo grupės klausimo.
Tą patį pirmadienį tvirtina ir „flyLAL" vadovas Vytautas Kaikaris. „Mes bendradarbiausime su visomis valstybės institucijomis pateikdami visą reikalingą informaciją ir paaiškinimus. Esami atviri visuomenei ir esame suinteresuoti, kad būtų žinoma tiesa apie bendrovės veiklą ir esamą situaciją ir kad būtų teisingai įvertinta „flyLAL" svarba visai šaliai. Apgailestaujame, kad neįvyko dialogas su Susisiekimo ministerijos darbo grupės nariais - mes tikėjomės, kad jie užduos mums daug klausimų ir pakvies į posėdžius paaiškinti abejonių keliančius dalykus, deja, šito nesulaukėme", – sakė „flyLAL" generalinis direktorius.
DELFI primena, kad veiklą sustabdžiusi skrydžių bendrovė turi maždaug 100 mln. Lt skolų ir penktadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Susisiekimo ministro sudaryta darbo grupė tyrė laikotarpį nuo 2005 m. kovo 16 d., kai Lietuvos Vyriausybė pritarė AB „Lietuvos avialinijos" privatizavimo viešo konkurso būdu programai.
„flyLAL" priklauso bendrovėms „ŽIA valda", „Sanitex" ir „Indeco".
