Uosto infrastruktūros projektams ir jo gilinimo darbams 2008 metais panaudota 155 mln. litų, nors planuota 240 mln. litų. Dėl užtrukusių pasirengimo procedūrų nepavyko pradėti keleivių ir krovinių terminalo, taip pat Baltijos sankryžos statybų, kurioms skirta pinigų iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
Iki šiol uostas buvo plėtojamas iš nuosavų lėšų ir kreditų, tačiau šiemet neketinama daug skolintis dėl menkesnio finansinio Lietuvos reitingo ir didelių bankų palūkanų. "2009 metais bus sunkiau. Tik po pirmojo ketvirčio matysime, kiek galime statyti. Planuojame baigti jau pradėtus darbus, o iš naujų projektų įgyvendinsime tuos, kuriems skirtas Europos Sąjungos finansavimas. Numatoma investicijų suma - 173 mln. litų", - kalbėjo S.Dobilinskas.
2008 metais Klaipėdos uostas, pasak S.Dobilinsko, visas tapo giliavandenis. Jo įplauka pagilinta iki 14,5 metro, vidurys - iki 13 metrų, Malkų įlanka - iki 11 metrų. Tačiau net ir nauji parametrai neleis sumažinti atstumo po laivo kyliu iki dugno, kaip pageidauja krovos kompanijos, kad į laivus būtų galima krauti daugiau tonų krovinių.
"Kanalą baigėme gilinti, bet ant dugno randama nemažai akmenų. Dėl oro sąlygų teks juo šalinti vėliau", - aiškino S.Dobilinskas.
Žemsiurbės, reikalingos sąnašoms uoste valyti, pernai nepasisekė įsigyti. Anot uosto vadovo, biurokratai neteisingai suprato ES reglamentą ir nesuteikė tokiam laivui paramos. Žemsiurbės statybos konkursą teko stabdyti dėl pernelyg skirtingų pasiūlymų ir pradėti derybas su viena kompanija. Tačiau šiemet, nors laivų kainos ir kritusios, nėra garantijų, kad atsiras lėšų tokiam pirkiniui įsigyti. O gera žinia ta, jog iš ES jūrų greitkelių programos gautas finansavimas mobiliajai rampai jūrų perkėlos terminale įrengti.
Be kelių Klaipėdos uosto infrastruktūros projektų, į investicijų programą įtraukti viešojo logistikos centro ir Šventosios uosto kūrimo darbai. Prieš pradedant statybas Šventojoje Vyriausybė, S.Dobilinsko teigimu, privalo sklypą įregistruoti ir perduoti uosto direkcijai. Jei procedūros bus uždelstos, kyla pavojus prarasti iki 2012 metų ES skiriamus maždaug 150 mln. litų.
Uosto direkcija 2009 metų išlaidų sąmatą yra sudariusi pagal ekonominės krizės situaciją - iki 20 proc. prognozuojamas krovos mažėjimas. Pasak rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, labiausiai apkarpomas, palyginti su 2008 metais, - 40 proc. - rinkodaros ir reklamos biudžetas.
"Parodų ir konferencijų neatsisakome, tačiau mažinamos išlaidos reprezentaciniams leidiniams, spaudai, reklamai, suvenyrams. Sumažinome ir tarptautinių projektų biudžetą - dalyvausime tik tęstiniuose, o naujų neketiname pradėti. Taip pat sustabdėme narystę vienoje asociacijoje", - apie skurdesnę uosto perspektyvą pasakojo A.Drungilas.
