Išvengta ne tik ginčų su kitais vairuotojais, bet ir policijos pareigūnais.

„Jokių incidentų nebuvo, vairuotojai elgėsi kultūringai. Manyčiau, kad jie, išreikšdami savo protestą, supranta, jog yra kiti eismo dalyviai, kurie juos palaiko arba nepalaiko, turi ir kitų reikalų”, - DELFI sakė kalbėjo sostinės Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Vytautas Černevičius.

Pirmieji akcijos dalyviai prie Seimo, kaip ir planuota, pradėjo rinktis pirmadienio rytą, apie 8 val. Vairuotojai, įjungę avarinius signalus, statė savo automobilius palei Nerį einančioje A. Goštauto gatvėje. Vyrai juos rikiavo vieną paskui kitą, todėl į darbus skubantys vairuotojai galėjo nesunkiai pravažiuoti, nors A. Goštauto gatvės pakraščiuose stovėjo nemažai šiaip pastatytų mašinų.

Iš pradžių buvo matyti keliolika automobilių su įjungtais avariniais signalais, netrukus atvažiavo antra tiek. Mašinų vora po truputį ilgėjo, kai kurie vairuotojai prie protestuotojų sustodavo tik trumpam ar sveikindavo juos paspausdami garso signalą.

Norėdami nesudaryti spūsties, nemažai vairuotojų, dar neprivažiavę akcijos vietos, sukdavo į A. Tumėno gatvę ir taip aplenkdavo protestuotojus. Tiesa, prie šios sankryžos driekėsi ilgesnė automobilių eilė nei paprastai.

Tuo metu vienas vairuotojas savo autobusiuką su įjungtu avariniu signalu pastatė prie įvažiavimo į nemokamą automobilių aikštelę šalia Seimo rūmų ir taip trukdė kitiems patekti į ją. Pamatęs atvažiuojančius policininkus, vairuotojas autobusiuką iš karto patraukė.

Akcijos dalyviai žurnalistams pasakojo, kad bene labiausiai piktinasi planuojamu lengvųjų automobilių apmokestinimu, tačiau kelia nerimą ir padidėję kiti mokesčiai. Esą be automobilių mokesčio yra pakankamai kitų, slegiančių gyventojų ir veslininkų pečius: kelių mokestis, nedrausmingiems vairuotojams tenka susimokėti nemažas baudas, be to, pakeltas degalų akcizas pastarosiomis dienomis pabrangino benziną ir dyzeliną keliasdešimčia centų.

Paklaustas, ar 20 Lt mėnesinis mokestis būtų didelė našta, vienas vairuotojas aiškino turįs kam juos išleisti. „Verčiau skaniau pavalgyčiau“, - sakė jis.

Nors ir drebėdami bei trypčiodami nuo šalčio, vairuotojai A. Goštauto gatvėje prastovėjo apie valandą. Vėliau jie visi draugiškai pajudėjo Vyriausybės rūmų link. Tiesa, Gedimino prospektu lėtai važiuojančius vairuotojus policininkai iš karto pradėjo raginti judėti greičiau ir netrikdyti eismo.

Panašias akcijas pirmadienio rytą planuota surengti ir Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Alytuje bei Mažeikiuose. Čia vairuotojai, stabdydami eismą, ketino važiuoti iki savivaldybių.

Taip besiburiančio judėjimo „Netylėk“ aktyvistai ir jų bendraminčiai nusprendė išreikšti nepasitenkinimą naujos valdžios ketinimu apmokestinti automobilius.

Jau po to, kai jie pradėjo rengtis akcijai, premjeras Andrius Kubilius paskelbė, kad vietoj mėnesinio juridinių asmenų mokesčio už lengvuosius automobilius Vyriausybė norėtų apmokestinti visas lengvąsias mašinas – ir gyventojų, ir bendrovių. Tokiu atveju verslininkai mokėtų tiek pat, kiek ir privatūs savininkai, - ne po 150 Lt, kaip planuota iki šiol, o po 15-20 Lt per mėnesį.

A. Kubilius, vėliau pirmadienį komentuodamas automobilių apmokestinimą, teigė: „Ketiname labai rimtai diskutuoti ir kelti paprastą klausimą – ar tikrai Europoje absoliuti dauguma vyriausybių elgiasi visiškai neišmintingai, jei automobiliams taiko visuotinį apmokestinimą, dažnai priklausantį nuo tam tikrų ekologinių parametrų? Jei matysime, kad absoliuti dauguma valstybių elgiasi neišmintingai, galbūt pakeisime savo nuomonę. Jei matysime, kad dauguma valstybių, kur taikomi tokie mokesčiai, elgiasi pakankamai išmintingai, manau, kad rasime, kaip tartis, kalbėtis ir susitarti, kaip tokias pat priemones įgyvendinti Lietuvoje, gal su pereinamaisiais laikotarpiais.“

„Svarstome, kaip pritaikyti Europoje pasiteisinusią praktiką. Kyla klausimas, ar esame europinė valstybė, ar nesame“, - pridūrė jis ir patikino, kad bus atsižvelgiama į nelengvą finansinę situaciją.

Seimo priimtame įstatyme numatoma, kad nuo 2009 m. pradžios juridinių asmenų automobiliai vienus metus apmokestinami 150 Lt mėnesiniu mokesčiu. Tai esą leistų valstybės biudžetui papildomai gauti apie 300 mln. Lt pajamų.

Tačiau prezidentas Valdas Adamkus, pasirašęs šių metų biudžeto įstatymą ir kitus jį lydinčius mokesčių pakeitimo įstatymus, šį įstatymą vetavo.