„Kitos šalys, remdamosi JAV praktika, nusprendė, kad ir joms būtų tikslinga laikytis tokios tvarkos. Taigi buvo padaryti ES muitinės kodekso pakeitimai, kurie numato, kad informacija apie krovinius turės būti pateikta iš anksto. Jei lygintume JAV galiojančią tvarką su ES numatyta tvarka, tai vienas iš pagrindinių skirtumų būtų tas, kad amerikiečiai prašo pateikti išankstinę informaciją tik apie konteinerius, o ES muitinės kodekse numatyta, kad pateikti informaciją reikės apie visas – ne tik išvežamas, bet ir įvežamas – prekes“, – aiškina muitinės atstovas.
Dabartinė sistema – neefektyvi
Specialistai teigia, jog iki šiol egzistavusi informacijos apie prekes pateikimo tvarka nėra efektyvi. „Dabar yra taip: prekės pristatomos, iškraunamos, ir tik tada apie jas pateikiama informacija muitinei. Tai – vadinamoji bendroji deklaracija. Ją reikia pateikti per vieną parą nuo tada, kai pristatomos prekės. Nuo liepos 1 d. įsigaliosianti tvarka bus kiek kitokia. Informaciją apie konteinerius, vežamus tolimaisiais jūrų reisais, reiks pateikti 24 val. iki pakrovimo, apie kitus krovinius – prieš 4 val.“, – naująją tvarką pristato Š. Avižienis.
Specialistas, paklaustas, ar verslininkams užteks kompetencijos patiems pateikti duomenis ar reiks samdyti daugiau muitinės tarpininkų, pabrėžia, kad vežėjams problemų neturėtų kilti, nes čia daugiau ne kompetencijos, bet sugebėjimo gauti informaciją klausimas. „Verslininkams reiks daugiau bendrauti su savo partneriais, iš kurių perka prekes ar priima jas vežti. Jau yra paskelbta, kokią informaciją reikės pateikti. Taigi jau dabar sudarydami sutartis verslininkai turėtų pasižiūrėti, ar jie galės tą informaciją gauti. Jeigu trūksta kokių nors duomenų, tai sutartyse šią sąlygą turėtų numatyti. Juk dabar – informacinių technologijų amžius, taigi nėra taip sudėtinga gauti trūkstamos informacijos. Tereikia daugiau organizuotumo“, – dėsto specialistas.
Muitinės departamento atstovas primena, kad jei informacija nebus pateikta, tai už tai turės atsakyti vežėjas, kuris prekes įveža į muitų teritoriją. Jei įvežęs asmuo irgi negalės pateikti, tuomet kils problemų – reikės aiškintis, o kol vyks šis procesas, prekės nejudės, ir, savaime suprantama, susidarys spūstys. Tad dokumentais vertėtų pasirūpinti iš anksto“, – pataria Š. Avižienis.
Specialistas pataria pradėti nuo taisyklių analizės. „Labai svarbu žinoti, kokius duomenis ir prieš kiek laiko reikia pateikti. Taisyklės suformuluotos ganėtinai lanksčiai. Nepaisant to, kad pirminė prievolė duomenis pateikti tenka vežėjui, bet juos pateikti gali ir kitas asmuo, pavyzdžiui: gavėjas, importuotojas, ekspeditorius, laivo agentas. Taigi patartina pagalvoti, kas turi daugiausia informacijos“, – dėsto Š. Avižienis.
Vertins riziką
Iki šiol kiekvienos valstybės muitinė riziką vertindavo, remdamiesi savo kriterijais. Įsigaliojus naujajai tvarkai, rizika bus vertinama pagal visai ES bendras nuostatas. „Aišku, liks ir nacionalinių kriterijų. Iškilus bendrai grėsmei, svarbu, kad visos šalys veiktų išvien. Iki šiol muitinė daugiausia analizavo riziką, susijusią su kontrabanda, nesumokėtais mokesčiais, o dabar šiek tiek keisis darbo specifika, daugiau dėmesio bus skiriama saugumui užtikrinti. Kol kas tuo aktyviau užsiima kitos institucijos, taigi reikės išmokti glaudžiai su jomis bendradarbiauti“, – netolimos ateities planus dėsto Š. Avižienis. Jis pripažįsta, kad muitinei irgi teks prisitaikyti prie naujosios sistemos.
„Šiuo metu vyksta informacinės sistemos diegimo darbai. Terminai – trumpi, o ES teisės aktai vis dar tobulinami. Tokia situacija kuria tam tikrą įtampą: verslininkai nori žinoti detales, kad galėtų adaptuoti savo sistemas. Dabar jau pradėta kalbėti apie pereinamąjį laikotarpį, nes akivaizdu, kad ne viso šalys laiku spės įdiegti naująją sistemą. Toks laikas bus nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį bus galima dirbti pagal dabar galiojančią tvarką, bet tik tuo atveju, jeigu nebus spėta pasirengti“, – aiškina muitų teisės ekspertas.
Š. Avižienis primena, kad šiuo metu ES vykdo pilotinį projektą su Rusija, pagal kurį ES bus perduodami elektroniniai duomenys apie krovinius, vežamus į Rusiją su TIR knygelėmis. Nauja tvarka turėtų sumažinti eiles, nes Rusijos muitinė galės greičiau išanalizuoti duomenis, įvertinti riziką ir greičiau praleisti krovinius. Ar taip iš tikrųjų bus, jau greitai pamatysime, nes nuo sausio 1 d. prasidės pirmieji bandymai“, – atskleidžia Muitinės departamento atstovas.
Specialistas, paklaustas, ar naujajai tvarkai pritaria verslininkai, sako, kad jie situaciją vertina pozityviai. „Jie supranta, kad tai yra būtina, nes visos šalys eina šia kryptimi, o rūpintis saugumu – būtina. Kai kurioms transporto rūšims pateikti informaciją iš anksto bus net patogiau, juk ir dabar nemaža dalis informacijos pateikiama elektroniniu būdu. Sudėtingiausia bus su kelių transporto įmonėms, nes vežėjų ir nedidelių bendrovių yra labai daug, tad vis tiek atsiras neinformuotų ar nežinančių. Stengiamės skleisti informaciją visais įmanomais būdais, pavyzdžiui, organizavome seminarų. Kuo labiau artėja terminas, tuo konkretesnė turi būti gaunama informacija“, – sako Š. Avižienis.
Visų reikiamų darbų iki galo dar neatliko ir Europos Komisija. Pavyzdžiui, reikia padaryti kai kurių teisės aktų pakeitimus. „Supratę, jog nespėjame, naudosimės pereinamojo laikotarpio galimybėmis. Jei verslininkai nespės priderinti savo sistemų, tuomet, aišku, numatytų reikalavimų taikoma nebus“, – sako Š. Avižienis.
Dar vienas pokytis
Netrukus įsigaliosiančiuose ES teisės aktuose numatyta, kad TIR knygelių duomenys nuo 2009 m. sausio 1 d. turės būti pateikiami išvykimo įstaigai elektroniniu būdu. Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS) leis užtikrinti su TIR knygelėmis ES muitų teritorijoje gabenamų prekių kontrolę ir palengvins TIR operacijų atlikimo priežiūrą Bendrijoje.
Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus Tranzito kontrolės poskyrio vyriausiasis inspektorius Arvydas Kavaliauskas primena, kad elektroninius duomenis įvežimo bei išvykimo muitinės įstaigai turės pateikti visi vežėjai (ES ir trečiųjų šalių) ar jų atstovai, gabenantys prekes tarptautiniais maršrutais su TIR knygelėmis. „Elektroniniu pranešimu TIR knygelės turėtojas privalės pateikti TIR knygelės duomenis, kurie turės atitikti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (Komisijos reglamentas EB Nr. 2454/93) 37 a priede nustatytus struktūros bei turinio reikalavimus“, – aiškina A. Kavaliauskas.
Nepaisant to, kad jau greitai bus dirbama pagal naująją tvarką, tačiau įprastinė TIR knygelė, naudojama vadovaujantis TIR konvencijos nuostatomis, ir toliau liks pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis bus nagrinėjami skundai ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pretenzijos dėl nebaigtų TIR operacijų.
Muitinės tarpininkų atstovai teigia, kad TIR duomenų pateikimas elektroniniu būdu bus nesudėtinga procedūra. „Verslininkai be jokių tarpininkų galės tai atlikti patys. Tokia tvarka – pažangus dalykas, kuris įneš daugiau kontrolės, procedūros pagreitės, taigi darbas vyks sklandžiau. Visur, kur įžengia kompiuterizacija, galima laukti progreso“, – sako bendrovės „AD REM“ muitinės tarpininkų atstovas Robertas Šumskas.
Iki šiol muitinės pareigūnai duomenis iš TIR knygelės į elektroninę sistemą suvesdavo patys. Įsigaliojus naujajai tvarkai, duomenis bus galima pateikti iš anksto arba privažiavus prie muitinės posto.
Muitinės departamento atstovas A. Kavaliauskas, paklaustas apie tranzito naujovės privalumus, sako, kad tai leis ES muitinėms greičiau keistis duomenimis, taigi kur kas greičiau bus gaunama informacija apie procedūros pabaigą – nereikės laukti kelių mėnesių.
Kitose ES šalyse jau gerokai anksčiau pradėta teikti TIR knygelės duomenis elektroniniu būdu.
„Neseniai buvome nuvykę į Estiją pažiūrėti, kaip veikia ši sistema – ir vežėjų asociacija, ir muitinė ja yra patenkintos. 59 proc. TIR knygelių Estijoje pateikiama elektroniniu būdu. Verslininkams, aišku, kyla klausimų, kaip tą informaciją pateikti. Jiems suteikiamos tokios galimybės: pasinaudoti Estijos muitinės verslininko moduliu arba IRU programine įranga. Visi sutinka, jog IRU sukurtas modulis turi spragų. Jis nelabai patogus vežėjams – šiek tiek per sudėtingas, nepritaikytas naudoti vairuotojams, kurie neturi atitinkamų žinių. Dar viena problema – išsiuntus žinutę muitinei, nėra galimybės gauti patvirtinimą, kad ji tikrai nukeliavo. Vadinasi, nėra grįžtamojo ryšio. Jei Lietuvos verslininkai naudosis IRU moduliu, tai susidurs su tokiomis pačiomis problemomis“, – įspėja tranzito kontrolės specialistas.
Verslininkai laukia su nerimu
Asociacijos „Linava“ TIR departamento direktorius Heliodoras Giedrys sako, kad verslininkai naujų pokyčių laukia su nerimu. „Šio reglamento įgyvendinimas sukels daug nepatogumų vežėjams, nes 27 Europos šalys turės skirtingas informacines sistemas. Taigi kiekvienas savo šalyje duomenis formins atskirai. Tai, žinoma, sudarys problemų. Pavyzdžiui, IRU bando įdiegti visiems bendrą sistemą, tačiau modulį reikia priderinti prie nacionalinio, o tai nėra taip paprasta. Dar vienas naujosios tvarkos trūkumas – padidės vežėjų sąnaudos, nes kainuoja net pats reglamento paskelbimas, taip pat informacijos teikimas. Dėl programų derinimo painiavos kai kurie vežėjai turės kreiptis į tarpininkus, padėsančius suprasti naująją sistemą, o tai – vėl papildomos išlaidos“, – svarsto H. Giedrys.
Anot „Linavos“ atstovo, net specialistams suvesti duomenis į naująją sistemą nėra taip paprasta. „Procesas užtrunka beveik valandą. Aišku, atlikus jį keletą kartų, viskas vyksta greičiau. Vairuotojams irgi teks papildomų rūpesčių, kurių ir taip jau yra nemažai. Naudodamiesi sudėtinga aparatūra, jie turi sumokėti už kelius, taip pat dirbti pagal tachografo rodmenis, o įsigaliojus naujajai tvarkai, jiems reikės pateikti ir TIR duomenis. Tikimės, kad bendradarbiaudami su muitine, galėsime palengvinti šį procesą. Manau, kad užteks mėnesio suprasti naująją tvarką. Taigi jau vasarį bus šiek tiek lengviau. Sausis, kaip žinoma, nebus labai aktyvus mėnuo vežėjams, taigi kai reikės pateikti duomenis apie vieną ar kitą TIR knygelę, tai nesukels didelio chaoso. O nuo vasario jau visiems turėtų būti aiškiau“, – optimistiškai žvelgia p. Giedrys.
UAB „Ignolita“ direktorius Julius Misiūnas pokyčius vertina palankiai ir tikina, kad tai vežėjams bus naudinga. „Verslininkai dėl to tikrai nenukentės. Tokia tvarka bus kur kas patogesnė: juk viskas taps paprasčiau. Ne toks vilkas baisus yra, koks jis atrodo. Kita vertus, mes neturime jokių pasirinkimo variantų, nes šios tvarkos reikalauja ES. Reikia ramiai priimti ir įsisąmoninti, kad tai yra reikalinga. Mes galime daug kalbėti apie tai, kad tai bus papildomas darbas, bet kai visi įprasime dirbti pagal naująją tvarką, problemų tikrai nekils“, – įsitikinęs „Ignolitos“ vadovas.
Bendrovės „Reritransa“ direktorius Robertas Žilinskas pokyčius vertina ne taip palankiai. Anot jo, viskas, kas reikalauja papildomų darbų, sukelia problemų. „Atsiras daugiau papildomo darbo ir jokio palengvinimo verslininkui. Pakeitimų daryti nebuvo prasmės, iki šiol veikusi sistema buvo gera, bet, aišku, dėl naujų nuostatų tragedijos neįvyks, prisitaikysime“, – savo poziciją atskleidžia vadovas.
Kauno transporto bendrovės „Transgapra“ direktorius Vladas Dekšnys sako, kad dėl naujos tvarkos galvos nesuka. „Patys procedūrų nevykdysime. Samdomės muitinės tarpininkus, taigi jie ir rūpinsis šiuo reikalu“, – teigia V. Dekšnys.
Bendraujant su verslininkais paaiškėjo, kad yra nemažai tokių, kurie dar nėra susipažinę su naujomis nuostatomis dėl TIR duomenų pateikimo elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad laiko liko nebedaug, galima daryti išvadą, kad arba nepakankamai dėmesio rodo patys verslininkai, arba nepakankama yra informacijos sklaida.
UAB „Transporto vystymo grupė“ direktorius Albertas Sitavičius sako, kad nieko konkretaus apie naująją tvarką dar nežino. „Man įdomu, ar turėsime papildomų išlaidų, ar mums reikės samdyti žmogų, kuris galės pateikti reikiamus duomenis, ar sutaupysime“, – nerimauja vadovas.
H. Giedrys pataria verslininkams nesibaiminti dėl naujosios tvarkos ir primena, kad daroma viskas, kad tik nebūtų apsunkintas verslininkų gyvenimas. „Mes bendradarbiaujame su IRU ir bandome patobulinti jų programą. Tikimės, kad įnešime lietuviško kolorito ir geriau viską suderinsime nei Estijoje. Kaip jau minėjau, keista tai, kad kiekviena šalis dirbs su skirtingomis sistemomis. Mano manymu, reikėjo bandyti taikyti vienodas sistemas bent šalių blokams, pavyzdžiui, tos šalys, kurios yra pasienyje su NVS šalimis, tarkime, Lenkija, Lietuva, Estija, galėjo turėti vieną bendrą sistemą. Kitas blokas galėjo būti šalys senbuvės“, – analizuoja specialistas.
