„Audi“ kelias, prasidėjęs nuo teismo ir lotynų kalbos

Garsiausia pasaulyje apskritimų kombinacija neabejotinai yra penki olimpiniai žiedai. Tačiau jai populiarumu nedaug nusileidžia į grandinę sujungti keturi žiedai – „Audi“ ženklas. Liaudies automobiliu Lietuvoje galima vadinti ne tik „Volkswagen“ (būtent tai jo pavadinimas reiškia vokiškai), bet ir „Audi“, bent kai kuriuos šios markės modelius.

Kiek daugiau nei po metų „Audi“ švęs šimtmetį, tačiau senučiuku šio automobilio pavadinti negalima. Ne veltui jo gamintojų filosofijos pamatas yra šūkis „Vorsprung durch Technik“ (vok. „Technikos pranašumas“), simbolizuojantis nuolatinį judėjimą.

Jis skamba ne tik Vokietijoje, bet ir kitur Europoje, Lotynų Amerikoje, Okeanijoje, kai kuriose Azijos valstybėse. JAV ir Kanadoje naudojama frazė „Truth in Engineering“ („Tiesa slypi technikoje“), Japonijoje – „Never Follow“ („Niekada neseka“).

Vokietijos kompanijos „Audi AG“, gaminančios tokius populiarius automobilius, kaip „Audi 100“, „Audi 80“, „Audi A4“, „Audi A6“, ekstravagantiškus „Audi TT“, galingus „Audi A8“, pagrindinė būstinė įsikūrusi Ingolštate, Bavarijoje. 99,7 proc. jos akcijų jau daugiau nei keturis dešimtmečius valdo „Volkswagen Group“.

„Audi“ teko laukti dešimtmetį

Dar prieš XIX ir XX a. sandūrą Vokietijoje veiklą pradėjo daugiau nei trys dešimtys automobilių gamintojų. Tarp jų buvo „August Horch & Cie“, kurią 1899 m. lapkričio 14 d. įkūrė vienas iš variklių kūrimo pionierių Augustas Horchas (1868-1951).

Jo aistra ir sumanumas padėjo gimti legendai – jau po poros metų Zwickau mieste buvo galima išmėginti pirmąjį „Horch“ automobilį. Iki 1918-ųjų pabaigos buvo pagaminta daugiau nei 9 tūkst. maždaug 15 skirtingų modelių „Horch“ automobilių. Tai Vokietijoje padėjo stiprių automobilių gamybos tradicijų pamatus.

1909 m. A. Horchui teko palikti savo paties įkurtą kompaniją. Jis įkūrė naują bendrovę ir toliau darbavosi naudodamas „Horch“ prekinį ženklą. Buvę partneriai apkaltino vyrą svetimo prekinio ženklo naudojimu. Teismas nusprendė, kad šis prekinis ženklas priklauso anksčiau veiklą pradėjusiems gamintojams.

A. Horchas buvo priverstas nustoti naudoti versle savo pavardę. Netrukus sušauktame susirinkime jis su kolegomis ėmė sukti galvą, kaip elgtis toliau. Šeimininko Franzo Fikentscherio sūnus, tuo metu kambario kampe ruošęs lotynų kalbos namų darbus, vieną akimirką pasiūlė: „Ar nebūtų naudinga pavadinti automobilį „Audi“, o ne „Horch?". Mat horch vokiškai, kaip ir audi lotyniškai, reiškia „klausyk“. Šiai minčiai pritarė visi susirinkimo dalyviai.

Kompanija buvo išplėsta. Kai 1910 m. pasirodė pirmasis automobilis „Audi“, taip pat – „Audiwerke“ – buvo pavadinta ir įmonė.

Pirmasis „Audi“ modelis turėjo 2612 kub. cm keturių cilindrų variklį. Vėliau pradėti gaminti 3564 kub. cm, 4680 kub. cm ir 5720 kub. cm darbinio tūrio varikliai. Automobiliai su šiais varikliais sėkmingai pasirodė sporto renginiuose.

Po dešimtmečio A. Horchas paliko kompaniją. Dar po ketverių metų pasirodė pirmasis modelis su šešių cilindrų 4655 kub. cm varikliu.

1928 m. kompaniją įsigijo DKW savininkas Jørgenas Rasmussenas. Netrukus jis nusipirko ir vieno JAV automobilių gamintojo likučius, įskaitant įrangą aštuonių cilindrų varikliams gaminti. Šie varikliai buvo montuojami į „Audi Zwickau“ ir „Audi Dresden“, pasirodžiusius 1929-aisiais.

Kartu buvo gaminami šešių ir keturių cilindrų modeliai. Tuometiniai „Audi“ automobiliai buvo prabangūs, turintys specialų kėbulą.

Gamino šarvuotus automobilius armijai

Sujungus kompanijas „Audi“, „Horch“, DKW ir „Wanderer“, 1932 m. buvo suformuota „Auto Union“. Iš čia kilo kita, tačiau neteisinga „Audi“ pavadinimo kilmės versija – tai yra žodžių „Auto Union Deutschland Ingolstadt“ („Auto Union“, Vokietija, Ingolštatas) trumpinys.

„Audi“ ženklas – keturi sujungti žiedai – simbolizuoja minėtas kompanijas. Tiesa, iš pradžių šis ženklas buvo naudojamas tik ant „Auto Union“ lenktyninių automobilių. Įmonės susijungė, kad kurtų skirtingų klasių automobilius XX a. žmonėms. DKW buvo pigiausias modelis su dvitakčiu varikliu, o „Horch“ gamino automobilius su V12 cilindrų varikliais.

Per Antrąjį pasaulinį karą kompanija pagamino šarvuotą automobilį „Sd-Kfz 222“, kurį naudojo vokiečių armija. Saugioms vadų kelionėms buvo naudojamas „Kraftfahrzeug“ („KFZ 11“) arba „Horch Type 80“.

Per bombardavimus „Auto Union“ stipriai nukentėjo. Zwickau atsidūrė Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, kompanija likviduota, o gamykla tapo socialistine įmone „VEB Automobilwerk Zwickau“ (AWZ).

Naujoji „Auto Union“ buvo įkurta Ingolštate (Bavarija). Čia persikėlė dauguma darbuotojų iš sunaikintų gamyklų Zwickau ir atnaujino automobilių gamybą, naudodami DKW pavadinimą. Pirmiausia čia nuo konvejerių nuriedėjo „DKW F89L“. Diuseldorfe įrengus antrą surinkimo liniją, pradėtas gaminti sedanas „DKW F89“.

Abu modeliai buvo gaminami pagal prieškarinius „DKW F8“ir „DKW F9“ brėžinius. Į sovietų rankas perėjusioje gamykloje Zwickau nuo 1949 m. taip pat buvo naudojami prieškariniai brėžiniai, tačiau čia automobiliai buvo vadinami „IFA F8“ ir „IFA F9“.