Vairavimo mokyklų asociacijos prezidentas Kęstutis Vaicekiūtis teigia, kad tai ne atskiruose miestuose ryškėjanti, bet apimanti visą šalį tendencija.
Viena priežasčių – sumažėjęs gimstamumas 1990-aisiais
K. Vaicekiūčio tvirtinimu, 18-mečių mokytis vairuoti į mokyklas ateina maždaug 80 proc.
„Lietuvoje dar įprasta, kad vairuotojo pažymėjimą nori įsigyti baigę [vidurinę – lrt.lt] ar bebaigiantys mokyklą“, – priduria Vairavimo mokyklų asociacijos Vilniaus skyriaus vadovas Kęstutis Jasiulevičius.
2007 m. „Regitros“ veiklos ataskaitoje konstatuojama, kad „2007 m. tarp pradedančiųjų vairuotojų didžiausią dalį (51 proc.) sudarė jaunimas iki 21-erių metų“.
Statistika rodo, kad Lietuvoje gimusiųjų skaičius 1990–2002 m. sumažėjo 48 proc. (nuo 57 iki 30 tūkst.).
„Iki 1990-ųjų kasmet gimdavo maždaug 57 tūkst. vaikų. 1990-ųjų ir vėlesnių metų iki pat 2005-ųjų gimstamumo skaičiai ėmė sparčiai mažėti. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis skaičius vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą – lrt.lt) sumažėjo, pavyzdžiui, 1990–2000 nuo 2,03 iki 1,24“, – teigia Socialinių tyrimų centro Demografijos centro vadovė Vlada Stankūnienė.
Pašnekovės teigimu, 2002-aisiais užfiksuotas pats mažiausias gimusių kūdikių skaičius – apie 30 tūkst., tad nors 18-mečių „stygius“ jaučiamas jau šiemet, 2020-aisiais jis bus gerokai didesnis.
Kaip lrt.lt pasakojo Vairavimo mokyklų asociacijos prezidentas, kiekviena vairavimo mokykla, kuri galvoja apie ateitį ir planuoja savo veiklos apimtis, susipažįsta su gimstamumo duomenimis ir juos analizuoja.
„Gimstamumo rodiklius mes sekame. Šie metai dar yra teigiami – nuo 1990-ųjų gimstamumo kreivė dar žemiau leidžiasi. Tuos duomenis žinome, analizuojame“, – tikina K. Vaicekiūtis.
V. Stankūnienė atkreipia dėmesį, kad norinčiųjų vairuoti sumažėjo ir dėl migracijos. „Migracija – svarbus rodiklis: šiandien vos baigę mokyklą labai daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį ir nebūtinai mokosi vairuoti“, – pastebi ji.
Priežasčių ne viena ir jos įvairios
Kaip pabrėžia Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas, norinčiųjų įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą sumažėjo pirmiausia dėl to, kad nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.
„Nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas norminis reikalavimas: vairuotojai, kurie egzaminą laiko nuo liepos 1-osios, įgyja laikinus vairuotojo pažymėjimus. Siekdami to išvengti mokiniai puolė laikyti egzaminus iki tos datos. Tuo metu buvo itin didelis padidėjimas“, – mena V. Lapinas.
Vairavimo mokyklų vadovai pastarųjų mėnesių mokinių skaičiaus sumažėjimą linkę sieti su sezonu ir ekonomine šalies situacija.
„Kiekvienais metais tokiu laiku mažėja [norinčiųjų mokytis vairuoti – lrt.t]: visiems mieliau važinėti, kai šilta. Niekada nebuvo madinga mokytis vairuoti, kai už lango šalta ir slidu, tad teigti, kad sumažėjo norinčiųjų mokytis vairuoti vien dėl ekonominės krizės, negaliu“, – sako K. Vaicekiūtis.
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vadovė Jurgita Lingienė pastebi, kad norinčiųjų išmokti vairuoti pastaraisiais mėnesiais sumažėjo daugiau nei per pusę.
„Mažėjimo tendencija yra – sumažėjo net daugiau nei per pusę. [...] Čia susidėjo ne vienas faktorius – tiek liepos 1-osios reforma, tiek ekonominė krizė, tiek nedidelis gimstamumas prieš 18 metų, tiek žiema [ne sezonas – lrt.lt]. Šiandien viskas sukrito į krūvą“, – pabrėžia ji.
Tauragėje įsikūrusios vairavimo mokyklos „Biceda“ vadovas Vidmantas Šimaitis skaičiuoja, kad pastaraisiais mėnesiais norinčių mokytis vairuoti sumažėjo maždaug 60 proc.
„Pernai tokiu metu tokio sumažėjimo nebuvo. [...] Mažėjo palaipsniui nuo liepos 1 d. Dar rugsėjį buvo mokinių, bet šiuo metu ypač sumažėjo. Štai užvakar formavome grupę – susidarė iš 9 žmonių (dažniausiai būna 30). Visos mokyklos laukia pavasario – laukia pagyvėjimo“, – sako V. Šimaitis.
K. Vaicekiūtis pabrėžia, kad mokyklos mokyti vairuoti turėtų ne siekdamos kuo daugiau uždirbti, bet iš pašaukimo – tuomet ir permainos ne taip stipriai jas paveiks.
„[Norinčių išmokti vairuoti skaičiaus sumažėjimo padarinius – lrt.lt] labiausiai pajuto tos vairavimo mokyklos, kurios vaikėsi mokinių tik dėl pinigėlių. Tos, kurios stengiasi dirbti, atiduoda save mokymui, turi gerokai daugiau nei tos, kurios dirba siekdamos vien ekonominių tikslų. Mokymo vairuoti nenorėčiau prisikirti prie verslo – šioje srityje žmonės dažnai dirba iš pašaukimo“, – pastebi pašnekovas.
Dirba pagal poreikį
Nors nė vienas lrt.lt pašnekovas patvirtinti, kad yra vairavimo mokyklų, kurios dėl anksčiau paminėtų priežasčių laikinai sustabdė veiklą ar išleido dalį darbuotojų neapmokamų atostogų, negalėjo, tačiau pripažino, kad tokių galimybių yra.
„Normalu, kad sumažėjus poreikiui, taip pat mažėja sektoriuje ir darbuotojų. Iki liepos 1 d. vairuotojų trūko, o šiandien sumažėjus mokinių skaičiui, mažinama ir darbuotojų“, – aiškina K. Vaicekiūtis.
„Esu girdėjęs, kad kolegos į grupę surenka po 2–4 mokinius. Gandai, kad jau yra mokyklų, kurios atleidžia darbuotojus neapmokamų atostogų keliems mėnesiams, sklinda. Kad visiškai užsidarytų – dar nesu girdėjęs. Mokyklos dar laukia, tikisi“, – teigia Vairavimo mokyklų asociacijos Vilniaus skyriaus vadovas K. Jasiulevičius.
Kaip pasakoja V. Lapinas, „Regitra“ mažina vairavimo egzaminų skaičių ir kai kurie egzaminų centrai dirba trupesnį laiką – užuot dirbę visą savaitę, dirba, pavyzdžiui, keturias dienas per savaitę.
Vairavimo mokyklų asociacijos prezidento K. Vaicekiūčio žiniomis, kai kurios mokyklos visai nebesurenka mokinių. „Kiek sumažėjo, pasakyti negaliu, bet kad labai sumažėjo – faktas“, – tvirtina jis.
„Vienos vairavimo mokyklos mokinių turi daugiau, kitos mažiau, trečios gal visai neturi. Kiek mums tenka kalbėti su egzaminuojančiomis įstaigomis [„Regitra“ – lrt.lt] – ten tikrai atleidžia žmones iš darbo ir automobilius stato ant kaladžių. Jie net svarsto uždaryti filialus“, – sako Vairavimo mokyklų asociacijos prezidentas.
Įstaigos „Regitra“ viešųjų ryšių spcialistė Laimutė Užupė neigia, kad svarstoma uždaryti bent vieną „Regitros“ filialą.
