Anot Ūkio ministerijos, muito mokestis sumažės, kai Lietuva taps ES nare.

Šios savaitės duomenimis, Lietuvoje vidutinė mažmeninė dyzelino kaina yra 2,25 lito už litrą, Latvijoje - 1,90 Lt/l, Estijoje - 2,05 Lt/l. Populiariausias A95 markės benzinas Lietuvoje kainuoja 2,49 Lt/l, Latvijoje - 2,20 Lt/l, Estijoje - 2,03 Lt/l.

Kalčiausias akcizas

Kaip teigia Ūkio ministerija, išanalizavus benzino kainų struktūras Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nustatyta, jog viena iš priežasčių, kodėl benzino kainos mūsų šalyje yra didžiausios iš trijų Baltijos šalių, yra Lietuvoje taikomas didžiausias akcizo mokestis.

Ministerijos skaičiavimais, Lietuvos taikomas akcizo mokestis benzinui yra 17,36 procentų didesnis nei Estijoje ir 6,16 procentų didesnis nei Latvijoje.

Kita brangių degalų priežastis - jau trejus metus Lietuvoje galiojantis 15 procentų importo muitas iš Rusijos atvežtiems šviesiesiems naftos produktams. Jis gerokai didesnis nei kaimyninėse valstybėse, o taip pat ES - čia įvežamas benzinas apmokestintas 4,7 procentų, o dyzelinas - 3,5 procentų muito mokesčiu.

Palanku "Mažeikių naftai"

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigia, kad toks didelis muitas yra viena pagrindinių kliūčių plėtotis naftos produktų rinkai Lietuvoje. "Per aukštas muito tarifas "Mažeikių naftai" leidžia laisvai manipuliuoti nustatant naftos produktų didmenines kainas, nesibaiminant dėl importuojamų produktų konkurencijos", - tvirtina asociacijos prezidentas.

"Lukoil Baltija" generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko manymu, dėl aukšto muito mokesčio "Mažeikių nafta" nejaučia konkurencijos, todėl Lietuvoje ji 10 procentų pakelia kainą. Tuo tarpu eksportui parduodama Mažeikių įmonės produkcija yra pigesnė, nei parduodama Lietuvos rinkai.

Turlinsko teigimu, įvedus 15 procentų muito mokestį, nebeapsimoka iš Rusijos įvežti pigesnių degalų, o gabenant degalus iš Vakarų šalių, dėl transportavimo ir perkrovimo išlaidų toks kuras tampa dar brangesnis. Tokiu būdu sudaromos šiltnamio sąlygos monopolininkei "Mažeikių naftai".

"Paradoksas - 15 procentų muitas buvo įvestas siekiant apsaugoti rinką nuo nekokybiškų rusiškų naftos produktų, o pasiektas priešingas efektas, kai mūsų kaimynai estai ir latviai naudoja pigesnius ir kokybiškesnius produktus, o dauguma Lietuvos vartotojų tokios galimybės neturi", sakė Palijanskas.

Kad Rusijos degalai atitinka kokybės reikalavimus, pripažino ir Ūkio ministerijos specialistai. Anot Palijansko, asociacija su kuro kompanijomis ne kartą kreipėsi į valdžios institucijas prašydama sumažinti muitą iki ES lygio - 4,7 procento, tačiau jokių sprendimų priimta nebuvo.

Namuose uždirba daugiau

Anot "Mažeikių naftos" marketingo direktoriaus pavaduotojo Stasio Ilakio, bendrovės produktų didmeninės kainos Lietuvoje didesnės nei į Latviją ir Estiją eksportuojamų degalų, kadangi bet kuris gamintojas siekia gauti didesnį pelną vietos rinkoje nei eksportuodamas.

Ilakis pateikė analogiją su pieno pramone: jei Mažeikių pieninė gamina pieną ir prekiauja juo ne tik Mažeikiuose, bet ir visoje Lietuvoje, o pieno litras Vilniuje ir Mažeikiuose kainuoja tiek pat, įmonė turi daugiau naudos iš pardavimų vietoje, nes mažesnės išlaidos transportui. "Panašiu principu vyksta ir prekyba degalais", - aiškino Ilakis.

Dešimtadaliu pigiau

Preliminariais asociacijos skaičiavimais, muitą sumažinus visiems šviesiems naftos produktams nuo 15 iki 4,7 procentų, vartotojams degalai atpigtų maždaug 10 procentų. Eilinis vartotojas, kuris vidutiniškai degalams išleidžia 250 litų per mėnesį (apie 3000 litų per metus), galėtų sutaupyti 300 litų per metus. Visi vartotojai sutaupytų apie 190 milijonų litų.

Asociacijos skaičiavimais, dėl trejus metus Lietuvoje galiojančio 15 procentų importo muito kiekvieno automobilio savininkas prarado apie 900 litų, o visi vartotojai - apie 570 milijonus litų. Valstybė neteko apie 300 milijonų litų biudžeto pajamų. Asociacijos vertinimu, taip pat buvo padaryta didelė žala normaliam naftos produktų rinkos funkcionavimui.

Ūkio ministerijos užsienio prekybos departamento direktorius Rimanto Šėgždos manymu, artimiausiu laiku naftos produktų importo muitas nebus mažinamas. Tačiau jis sumažės Lietuvai įstojus į ES, nes Lietuva yra įsipareigojusi priderinti muitus prie taikomų ES šalyse. Specialistas prognozavo, kad tada degalai Lietuvoje gali šiek tiek atpigti.

Šėgždos teigimu, nėra visiškai aišku, kokio dydžio muitus įvežamiems degalams ES taikys 2004 metais, kai Lietuva tikisi tapti jos nare. Šiuo metu ES galioja 4,7 procentų muitas benzinui ir 3,5 procentų - dyzelinui. Tačiau, anot Šėgždos, Europoje pastebimos tendencijos mažinti muito mokestį - šiemet muitą dyzelinui ES yra suspendavusi, todėl šios rūšies degalai laikinai įvežami be mokesčio. Specialisto teigimu, gali būti, kad iki 2004 metų ES panaikins muito mokestį ir importuojamam benzinui.

Degalai brangs?

Šie metai automobilininkams gali būti sunkūs. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad prasidėjus karui Irake žalios naftos naftos barelio kaina pasaulio naftos biržose gali šoktelti iki 40 dolerių. Per pastaruosius du mėnesius ji laikosi ties 30 dolerių už barelį riba.

"Mažeikių naftos" marketingo direktoriaus pavaduotojas Ilakis LŽ teigė, kad artimiausiu laiku "Mažeikių naftos" produkcijos didmeninės kainos turėtų išlikti stabilios. Jo nuomone, kol nebus realių veiksmų Irake, kainos turėtų išlikti panašios kaip dabar.

Kaip aiškino naftos bendrovės specialistas, jau kelerius metus mažeikiškiai didmenines savo produkcijos kainas nustatinėja pagal dešimties dienų pasaulinių kainų vidurkius. "Mūsų reakcija suvėluoja tiek kainų kritimo, tiek kilimo atveju. Todėl ir pakilus kainoms pasaulyje, mūsų klientams labai didelio šoko nebūtų", - sakė Ilakis.