Pašnekovas skaičiuoja, kad didžiosios lizingo bendrovės šiuo metu turi po maždaug penkiasdešimt automobilių, paimtų iš įmonių, nebeišgalinčių sumokėti įmokų. Tai, anot V. Baršio, yra triskart daugiau nei buvo pernai.
Jis sako, kad lizingo bendrovės automobilius iš vėluojančių sumokėti paima praėjus maždaug trims mėnesiams nuo skolos pradelsimo.
„Dabar labai daugėja vėluojančių skolininkų, tačiau turto lizingo bendrovės stengiasi neatiminėti. Su sunkiuoju transportu (vilkikais – DELFI) šiandien yra tragedija, su lengvosiomis mašinomis dar nėra tokia baisi situacija", – kalba V. Baršys
„Neturiu tikslių duomenų, tačiau girdėjau, kad statybos kompanijos labai stipriai susiveržė diržus. Tai pastebėjau ir iš savo draugų, kurie neteko darbo arba kurių atlyginimai sumažėjo. (...) Įmanoma, kad statybos kompanijos grąžina atgal automobilius, nes jos tikrai ne pačius geriausius laikus išgyvena", – DELFI sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA), vienijančios naujų automobilių pardavėjus, generalinis direktorius Lukas Vosylius.
Jo teigimu, prastėjančią situaciją iliustruoja ir perpus kritę komercinės paskirties automobilių pardavimai. Rugpjūtį Lietuvoje įregistruota kone trečdaliu mažiau naujų asmeninės paskirties automobilių ir 55 proc. mažiau komercinės paskirties transporto priemonių.
Latvijoje ir Estijoje situacija esą yra kur kas prastesnė nei Lietuvoje. Ten lizingo bendrovėms grąžinama „vis daugiau ir daugiau" automobilių.
„Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje yra grąžinama automobilių, neturiu, tai lizingas turėtų žinoti, bet kad tokia situacija yra, tikrai girdėjau", – pripažįsta LAA generalinis direktorius.
Vėluojančių padaugėjo
„Grąžinamo turto, taip pat ir lengvųjų automobilių, ir komercinio transporto apimtys mūsų bendrovėje išaugo, tačiau tokia situacija buvo anksčiau numatyta ir yra stabili", – DELFI tvirtina „Hansa lizingo" generalinis direktorius Andrius Urbonas.
Jo teigimu, atsiskaityti klientai vėluoja daugiausiai dėl sumažėjusių pardavimų apimčių ir sutrikusių atsiskaitymų iš užsienio partnerių – Europos Sąjungos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse.
„Kalbant apie turto grąžinimą, imamės daugelio priemonių, siekdami rasti sprendimą klientui. Pavyzdžiui, atidedame mokėjimus, restruktūrizuojame lizingo įmokas, tai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Taip pat ir padedame savo klientams parduoti turtą", – kalba A. Urbonas.
Visos yra susigriebusios
„Taip, yra klientų, kurie nebeišgali mokėti ir tokiu būtu automobiliai atsiranda pas mus, bet tai pavieniai atvejai ir lyginant su praėjusiais laikotarpiais negalėčiau sakyti, kad tai yra auganti tendencija", – DELFI sakė „SEB VB lizingo" vadovė Jūratė Nedzinskienė.
Tačiau kartu ji pripažįsta, kad „žiūrint į kitas bendroves ir į bendrą situaciją, bandom būti budrūs".
„Vienareikšmiškai, nes lėtėjimas yra gerokas ir automobilis vieniems yra darbo priemonė, kitiems prabangos dalykas. Jis yra tas, kuris greičiausiai atspindi tendencijas, jeigu atsirastų toks reiškinys, jis liudytų, kad ekonomika tikrai labai stabčioja", – kalbėjo pašnekovė.
J. Nedzinskienė pripažįsta, kad rinkoje greičiausiai yra bendrovių, kurios turi didesnį vėluojančių klientų skaičių. Tai esą galėjo lemti ir pasirinkti skirtingi finansavimo modeliai. Anot jos, visos lizingo bendrovės Lietuvoje yra „susigriebusios ir bet kokia kaina pasiūlymų nedalina".
Lyginant lietuvius su estais, pašnekovė priminė, kad netgi Latvijoje ir Estijoje sustojus naujų automobilių pardavimui, jie vis tiek pardavė daugiau transporto priemonių nei lietuviai.
„Jie parduoda kur kas daugiau automobilių ir bent jau prieš metus lizingo sąlygos buvo labai jau liberalios. Todėl natūraliai dabar jie turi daugiau problemų", – kalba „SEB VB lizingo" vadovė.
Parduoda mažiau
Pernai ypač sparčiai auginusi atstovaujamų „Fiat" markės automobilių pardavimą, bendrovė „Autobrava" pripažįsta, kad šiemet pirkimas sulėtėjo, tačiau tvirtina sugrąžintų transporto priemonių nesulaukusi.
„Pardavimai mažėja, negalėčiau nieko komentuoti apie lizingą ar veiklos nuomą, nes tai visiškai nėra mūsų veiklos sritis. Kalbant apie vasarą, tai įmonės, ypač statybinės, savo sprendimus įsigyti automobilius, pristabdė. Tai pajutome, kaip bus toliau, sunku pasakyti", – DELFI sakė „Autobrava" rinkodaros projektų vadovė Vaida Balčiūnienė.
Anot jos, būtent komercinės paskirties automobilių nuperkama mažiau.
Pernai Lietuvoje iš viso įregistruota per 25 tūkst. naujų automobilių, Latvijoje – beveik 36 tūkst., o Estijoje – per 35 tūkst. naujų automobilių.
