Kilometras kelio per Vokietiją ar Austriją gali kainuoti apie 40 lietuviškų centų. Ten krovinių vežėjai moka ne tik už naudojimąsi keliais, bet ir už aplinkos taršą – spūstis, avarijas, triukšmą, net klimato kaitą.

Europos Sąjungai diskutuojant, ar nereikėtų kelių mokesčių suvienodinti visose šalyse, Lietuvos susiekimo ministerija ketina pasisakyti už tai, tad ateityje krovinius gabenti Lietuvos keliais gali kainuoti gerokai daugiau.

„Mes surinktume daugiau lėšų, didesnis įnašas būtų į kelių programą. Tačiau žymiai padidėtų mokestis vežėjams už važiavimą Lietuvos keliais. Vienas kilometras brangtų gal net 5 ar 10 kartų“, - teigia Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis.

Anot kelininkų, vadinamasis išorės išlaidų mokestis už taršą būtų taikomas ne tik sunkiasvoriams, bet ir visiems komerciniams kroviniams automobiliams.

Lietuvos poziciją rengę Susisiekimo ministerijos specialistai pripažįsta, kad tokio mokesčio įvedimas paskatintų vežėjus naudoti ekologiškesnes transporto priemones, rinktis trumpesnius maršrutus. Tačiau diskusijoje laikosi nuosaikiai. „Mes turim labai atsargiai žiūrėti į tą problemą,visų pirma ar nepadidinsim transporto ir apskritai logistikos kaštų ir nesumažinsim Europos vežėjų konkurencingumo. O ir apmokestinus lėšos turi būti nukreipiamos į tą patį sektorių, į tą pačią kelių infrastruktūrą“, – sako Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Almintas Mačiulis.

Vežėjai tikisi, kad svarstant būsimą direktyvą Europos Sąjungoje nugalės sveikas protas ir nebus linkstama diskriminuoti vienos rūšies transporto.

„Uždusinti transportą tai galima, bet mes gyvenam globalizacijos laikais ir be transporto mes tikrai neišsiversim. Kuo labiau mes apmokestinsim, tuo brangiau tai kainuos visuomenei. Dėl to brangs duona, sviestas, pienas“, – sako „Linavos“ asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Kelininkai ramina transportininkus, kad Lietuva su naujais mokesčiais neskubės išsišokti – kol kas nei lenkai, nei kitos Rytų Europos šalys jų neturi.