Pasak savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Ryčio Petro Strimaičio, tilto prieigoms reikia 7 ha teritorijos. Kiek tiksliai kainuotų tilto statyba, dar neaišku. Tačiau žinoma: senojo tilto remontas atsieitų per 20 mln. litų. Šiuo metu remontuojamas ilgesnis ir platesnis Vilijampolės tiltas pareikalaus 2 mln. litų mažiau.
Tiek vienu, tiek kitu atveju, kol Panemunės tiltas nefunkcionuos, gyventojai turėtų naudotis kitais tiltais. Vienas iš jų - Jiesios tiltas, kaip paaiškėjo, taip pat yra nepatikimas. Negana to, - per siauras.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Romaldo Rabačiaus teigimu, pakaktų Jiesios tiltą tik paplatinti. Tam reikalingų lėšų būtų galima numatyti ateinančių metų miesto biudžete. Pasirūpinus Panemunės tilto "pakaita", vėliau bus galima imtis ir jo atnaujinimo darbų.
Šešių angų sijinis monolitinio gelžbetonio tiltas, jungiantis Panemunę su Šančiais, yra 273 metrų ilgio, važiuojamoji dalis - 7 metrų pločio. Tilto perdangos, pakloto elementų būklė labai bloga, atramų betonas ištrupėjęs. Šį tiltą, beje, po Antrojo pasaulinio karo ant senų medinių sijų pradėjo atstatinėti karo belaisviai, o 1956 metais baigė statyti sovietų kareiviai.
Tiltų problema Kaunui opi jau ne vieną dešimtmetį. Ilgiausiai, beje, Kaune statytas (nuo pat sovietmečio) ir tik 2002 baigtas per 70 mln. litų kainavęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu pavadintas tiltas per Nemuną. Tačiau jo prieigos dar tebetvarkomos, tad tiltu nerieda mašinų tiek, kiek jis "pakeltų". Prieigų Aleksoto ir Fredos pusėje sutvarkymas, kelių iki "Via Baltica" tarptautinės automagistralės nutiesimas atsieina per 100 mln. litų.
Kur kas trumpiau užtruko per 7 mln. Lt kainavęs Aleksoto (dabar - Vytauto Didžiojo) tilto remontas. Bet gana painiai ir nesėkmingai tebetvarkomos šio tilto link vedančios gatvės kairiajame Nemuno krante.
Beje, teisėsaugininkai aiškinasi, kodėl savivaldybė nesugebėjo pasinaudoti galima daugiau nei 6 mln. litų parama iš Europos Sąjungos fondų.
