„Didžioji dalis degalinių tinklų visose trijose Baltijos šalyse taiko vienodą kainodarą ir fiksuotą maržą, siekiančią 20-30 centų – tokią pat kaip ir tuomet, kai degalai kainavo beveik du kartus pigiau nei šiuo metu. Todėl, degalų didmeninei kainai išaugus, o degalinių maržai nesikeičiant, nemaža dalis naftos produktais prekiaujančių įmonių vis aštriau jaučia finansinių resursų trūkumą“, – sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Asociacijos vadovas pastebi, kad nemažai Lietuvos vairuotojų dėl augančių naftos produktų kainų linkę kaltinti degalines. „Iš tiesų yra atvirkščiai – auganti didmeninė naftos produktų kaina degalinėms kelia tokią pačią grėsmę, kaip ir transporto įmonėms ar maisto produktų gamintojams, kuriems kylančios degalų bei žaliavų kainos yra didelė problema“, – teigia Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
M. Palijanskas sako, kad šiuo metu 50 proc. degalinėje parduodamo benzino kainos sudaro didmeninė kaina, 43 proc. – mokesčiai valstybei ir tik 7 proc. – degalinių sąnaudos, o dyzelino kainoje šios dalys atitinkamai sudaro 56 proc., 38 proc. ir 6 proc. Taigi, tik 6 ir 7 proc. degalų kainos yra skiriama degalinėms išlaikyti – išlaidos transportui, logistikai, darbuotojų atlyginimams, biuro išlaikymui, degalinių priežiūrai ir kt.
Pasak M. Palijansko, atsižvelgiant į bendras tendencijas šalyje galima teigti, kad degalinių taikoma marža yra mažesnė nei įprasta mažmeninę prekybą Lietuvoje vykdančiose įmonėse.
Mažmenine degalų prekyba užsiimančios įmonės, anot jų pačių, dėl aukštų naftos produktų kainų patiria ir kitų nuostolių. „Visų pirma, jaučiamas bendras pardavimų skaičiaus sumažėjimas, kadangi, šoktelėjus kainoms, vairuotojai linkę vartoti mažiau degalų. Be to, sparčiai auga nelegalių degalų importo iš kaimyninės Baltarusijos apimtys“, – sako M. Palijanskas.
Šiuo metu Lietuvos mažmeninės prekybos degalais rinkoje veikia keli šimtai įmonių, kurios valdo apie 800 degalinių.
