Prieplaukos nuomos konkursas skelbtas tris kartus, nuomos kaina nuo 27 tūkst. Lt per metus sumažinta iki 21 tūkst. Tačiau išsinuomoti tilto prieplauką nepanoro nė vienas verslininkas.
Klaipėdos Pilies uostą, kuriame švartuojasi pramoginės jachtos, eksploatuojantys atstovai sako, kad toks verslas daugiau reprezentuojantis miestą nei nešantis pelną. Esą vargu, ar kas ryžtųsi paskutinio konkurso sąlygomis nuomotis dalį Palangos tilto.
„Tam, kad būtų galima švartuotis laivams ir stovėti saugiai bei patogiai, reikalingos didelės investicijos, jau neskaitant, kad yra viena problema – gylis yra ribotas. Jeigu kalbėtume apie sumą, manau, 100 tūkst. Lt yra netgi mažai, kad būtų galima padaryti saugų uostą“, – sako Alvydas Butkus, „Klaipėdos laivų remonto“ generalinis direktorius.
Savivaldybė planavo, kad prieplaukos nuomininkas ne tik plėtos savo verslą, bet ir sutvarkys prieplauką. Verslininkai skaičiuoja, kad investicijos ir nuoma per trejus metus – būtent tam laikotarpiui savivaldybė numačiusi nuomoti dalį tilto – neatsipirktų. Juolab kad tai būtų sezoninis verslas. Nuomos sutartį interesantai pageidautų sudaryti mažiausiai dešimčiai metų.
Dar vieno konkurso skelbti šiemet savivaldybė neketina, nes esą, net jei rastųsi laimėtojas, šią vasarą jis jau nebespėtų nieko padaryti. O kitąmet konkursas būtų su naujomis sąlygomis.
„Kadangi tos investicijos būtų ilgalaikės, gal ir taryba galėtų apsispręsti nuomoti už pačią minimaliausią kainą, kadangi tos investicijos liktų savivaldybei. Gali būti ir vieno lito kaina“, – teigia Zoja Strikaitienė, Palangos savivaldybės administracijos Verslo ir turto skyriaus vedėja.
Kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad konkursu verslininkai domėtųsi aktyviau, jei be leidimo švartuoti laivus ir plukdyti poilsiautojus, būtų numatyta ir kita veikla.
Pavyzdžiui, čia turėti kavinę. Savivaldybė sako, jog to negali būti, nes pėsčiųjų tiltas per siauras ir tam nepritaikytas. Nebent esą verslininkai kavinę įsirengtų laive.
