Grenlandijoje, kuri 1979 m. gavo iš Danijos autonomiją, vietos valdžia monopolizavo mažmeninę prekybą energijos resursais ir taiko mokesčių lengvatas prekybai bešviniu benzinu, dyzeliniu kuru ir mazutu. Tai daroma vietos gyventojų, kurie užsiima medžiokle ir žvejyba, labui: gyventojų pajamos nėra didelės, be to, jie turi kažkaip ištverti ilgą ir atšiaurią žiemą.

Siekdama išlaikyti žemas degalų kainas, vyriausybė sudarė ilgalaikes sutartis su naftos kompanijomis dėl naftos produktų tiekimo. Didžiuliai šių produktų kiekiai laikomi rezervinėse saugyklose. Tačiau kai kurie Grenlandijos gyventojai visgi mano, kad degalų kainos paskutiniu metu nepagrįstai aukštos.

Prieš kelerius metus autonomijos vadovybė pamėgino pakelti litro benzino kainą iki 66 euro centų (2,28 lito), tačiau tuomet vietos žvejai organizavo protesto akciją ir užblokavo karališkąjį žuvies apdorojimo ir pakavimo fabriką. Salos gyventojai tikėjosi tokiu būdu pasiekti kainų jūros produktams pakėlimo ir gauti daugiau pelno. Galiausiai naftos produktų kainos buvo sumažintos.

Verta pažymėti, kad degalų kainos Europoje vidutiniškai tris kartus didesnės nei Grenlandijoje. Pvz., Prancūzijoje litras A-95 markės benzino kainuoja 1,52 euro (5,25 lito), Vokietijoje – 1,49 euro (5,14 lito). JAV litras benzino kainuoja apytikriai 0,68 euro (2,35 lito.)

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją