Dideli keturračių ratai išdrasko smėlyje įsikūrusių į Raudonąją knygą įtrauktų vabzdžių lizdus.
„Paplūdimyje, kopų zonoje, gyvena ilgažandis bembiksas - vienas iš gražesnių plėviasparnių. Jis rausia urvelius. Per urvelių kolonijas pravažiavęs keturratininkas sugriauna ištisus jų pasaulius“, - apgailestavo E.Paplauskis.
Jis pasakojo, kad pajūryje yra ir daugiau saugomų retų vabzdžių, augalų. Čia auga specifinis augalas - druskė, tačiau ratai jį tuoj pat suniokoja. E.Paplauskis teigė, kad prieš keletą metų į pajūrį užsukdavo vos vienas kitas keturratis, tačiau jau pernai tokie pramogautojai, dažnai išsinuomoję šias transporto priemones, pradėjo čia važiuoti būriais - po dešimt, net po dvidešimt. Kai kurie jų, turintys nuosavus keturračius, Pajūrio regioninio parko darbuotojams yra žinomi.
Anot E.Paplauskio, šiemet dėl užsitęsusio šaltoko pavasario keturratininkai į pajūrį atkeliavo vėliau, nei pernai.
Vyriausiasis ekologas teigė neseniai jau matęs jų paliktas vėžes. Praėjusį savaitgalį tokius pramogautojus pajūryje poilsiautojai jau galėjo išvysti, juos užfiksavo ir „15min“ fotografas.
Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus „15min“ teigė, kad pernai kartu su policija buvo rengiami reidai, tačiau nė vieno keturratininko pagauti nepavyko. Tokie reidai bus rengiami ir šiemet.
„Sudėtinga juos pagauti. Jie lekia ir keliais, ir laukais. Pernai rūko ir nurūko, tačiau jei būtume pagavę, už važiavimą kopomis galėtume bausti kelių šimtų litų bauda. Yra atskiros baudos už kopų ir už miško paklotės sunaikinimą“, - pasakojo A.Vaitkus.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas teigė, jog šiemet jie jau įsigijo itin gerą vaizdo kamerą ir fotoaparatą, tad užfiksuotus pažeidėjus ketinama viešinti internete.
„Pernai neturėjome tokių technologijų, tebuvo prasta aparatūra, o šiemet turime geros raiškos technikos, darysime reidus“, - sakė E.Paplauskis.
Specialistas teigė, kad jo tikslas nėra nubausti. Visų pirma, norima paaiškinti, kokią didelę žalą gamtai daro tokia pramoga. E.Paplauskis sakė tikintis, kad tarp tokių žmonių atsiras supratingų ir kultūringų. Ekologo manymu, tokie šėliotojai turėtų įsirengti sau trasas. Jose jie sumokėtų tam tikrą mokestį ir važinėtų. Keli „15min“ kalbinti keturratininkai teigė, kad, sužinoję apie pajūriui daromą žalą, ten nebevykstantys. Šiuo metu jie pramogauja laukuose, netoli Tarptautinės jūrų perkėlos, šalia Kuršių marių.
Teigiama, kad trasos yra įrengtos ir keliose privačiose valdose. Keturratis, kaip transporto priemonė, buvo sukurtas ūkininkams, kad jiems būtų patogu nuvykti į laukus pas gyvulius. Jis priskiriamas žemės ūkio technikai.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Alvydas Kutkauskas „15min“ patvirtino, kad keturračiai yra registruojami kaip žemės ūkio automobiliai. Jei tai nėra padaryta, tokia transporto priemone galima važinėti tik įrengtose trasose arba nuosavoje žemėje.
Mieste tokia priemonė be numerių turi būti gabenama ant priekabos.
