Avialinijų ir traukinių operatorių konkurencija skatina teikti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas, tačiau visuotinai pripažinta, kad šių skirtingų transporto priemonių bendradarbiavimas atneša daugiau naudos. Didėjantis poreikis keliauti didina oro uostų užimtumą: didėja reisų skaičius ir spūstys šalia oro uostų, kurias sukelia vis gausėjantis automobilių transporto kiekis.
Dėl šių problemų oro uostų teritorijose labai padidėja oro užterštumas, atsiranda vėlavimai ir kiti nesklandumai, susiję su transporto infrastruktūra. Šioms problemoms išspręsti didžiuosiuose urbanistiniuose pasaulio regionuose yra tiesiamos geležinkelių linijos, kuriomis sujungiami oro uostai su geležinkelių tinklais. Tokiu būdu yra optimizuojamas keleivių pervežimas pasauliniu ir regioniniu mastu. Tai tampa viena iš pagrindinių krypčių vystant indermodalinį keleivinį transportą.
Šiuolaikiškas keliavimas
Nustatyta, jog iki 800 km atstumais, greitieji traukiniai keleivius perveža daug efektyviau, todėl vis dažniau traukiniai yra integruojami į oro transporto sistemą kaip keleivių surinkėjai/paskirstytojai. Geležinkelių stotys įrengiamos prie oro uostų arba po jais. Stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, kad keleiviams būtų kuo patogiau pakeisti transporto priemonę neišeinant iš terminalo.
Oro uosto pasiekimas traukiniais - tai tik bendradarbiavimo pradžia. Šiuolaikiškos kelionės – tai platus tarp skirtingų vežėjų suderintų paslaugų spektras, kuris yra nuolat tobulinamas ir plečiamas. Traukiniuose, kaip ir lėktuvuose, yra atskiriamos klasės, aptarnavimas prilygsta avialinijų lygiui, suderinami tvarkaraščiai, bendros bagažo paskirstymo sistemos, integruotos bilietų užsakymo ir pardavimo sistemos. Traukinių interjero elementai prilygsta net lengvųjų automobilių dizainui. Šiuos pranašumus pastebi ir jų paslaugomis pradeda naudotis ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslo klasės klientai.
Novatoriškos transporto kompanijos vysto oro ir geležinkelių transporto bendradarbiavimo projektus, nes matoma abipusė nauda. Tai sutaupo laiką, nes sutrumpina procedūras bei kelionės laiką, be to leidžia tolygiau paskirstyti keleivių srautus. Vadinasi, tiek lėktuvuose, tiek traukiniuose lieka vis mažiau laisvų vietų. Vis daugiau paslaugų yra perkeliama iš oro uostų į traukinių stotis. Keleiviams mažiau reikia rūpintis kelionių planavimu, grafikų derinimais.
Šiuolaikinės sistemos gali suteikti paslaugas „nuo durų iki durų“. Keleiviui atvykus į miesto centre esančią traukinių stotį galima atlikti visas registracijos ir apsaugos procedūras, atiduoti bagažą ir ramiai keliauti. Tokiu būdu klientai turi daugiau laisvo laiko, nes nereikia stoviniuoti oro uostuose, be to, atvykti registruotis į traukinį galima ir likus 20 minučių iki išvykimo. Vakarų Europos miestuose siekiama, kad keleiviai iki tolimųjų skrydžių likusį laiką praleistų kuo naudingiau. Laukimas terminalo salėse iškeičiamas į pasivaikščiojimus po miestų senamiesčius. Ši novatoriška idėja ypač akcentuota Vienoje, įrengus greitųjų traukinių liniją į oro uostą. Į oro uosto sistemą integravus geležinkelius, avialinijoms lieka daugiau laisvų laiko tarpų („slot“- angl.) nusileidimams ir pakilimams tolimiesiems reisams. Taip pat mažinama aplinkos tarša, nes mažėja kelių transporto oro uostų prieigose ir neefektyvių trumpų nuotolių skrydžių.
Europa – pirmaujantis regionas
Šiuo metu vienas iš Europos Sąjungos prioritetų yra būtent intermodalios transporto sistemos vystymas. Intermodalumo nauda pastebėta vystant greitųjų traukinių tinklus Vakarų Europoje. Avialinijos, oro uostų valdytojai, geležinkelių operatoriai mokosi vertingų pamokų vienas iš kito ir kartu suteikia vis geresnes paslaugas savo klientams.
Europoje XXI amžius jau vadinamas traukinių sugrįžimo era. Pasaulio greičio rekordininkai - Prancūzijos TGV greitieji traukiniai, ko gero, yra sėkmingos kooperacijos su avialinijomis pradininkai Europoje. Prancūzijoje kuriamas tinklas padėjo greitai vystyti TGV/Air paslaugą, kai Prancūzijos nacionalinis vežėjas „AirFrance” savo keleivius trumpais maršrutais pradėjo „skraidinti“ TGV traukiniais. Tai pradėta taikyti Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, taip pat Vokietijoje “Lufthansa” pradėjo bendradarbiauti su Vokietijos nacionaliniu geležinkelių operatoriumi (DB). “ICE” traukiniai greitai tapo vienu moderniausių geležinkelių tinklų, kurie glaudžiai bendradarbiauja su avialinijomis. Vėliau buvo įkurtas keturių valstybių projektas - „Thalys“ traukiniai, kursuojantys per Vokietiją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Šiandien tai yra vienas geriausių oro ir geležinkelių transporto bendradarbiavimo pavyzdžių Europoje. Šis traukinys jungia Paryžiaus (Charles de Gaulle) ir Amsterdamo (Shciphol) oro uostus su Paryžiumi, Briuseliu bei Vokietijos Reino regiono miestų centrais. „Thalys“ greitieji traukiniai avialinijų klientus paskirsto po vieną tankiausiai apgyvendintų Europos regionų.
Bendras Europos valstybių tikslas yra plėsti greitaeigių traukinių tinklą, kuriuo būtų pervežami ne tik keleiviai, bet ir kroviniai. Sparčiai įgyvendinami oro - geležinkelio projektai ir Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje. Kiek atsilieka Didžioji Britanija, tačiau per „Euro“ tunelį važinėjantys „Eurostar“ traukiniai jau užima didžiausią rinkos dalį pervežant keleivius tarp Londono, Paryžiaus ir Briuselio.
Europos Sąjungoje yra numatomas geležinkelių sektoriaus liberalizavimas, kuris, spėjama, dar labiau paskatins oro ir geležinkelių transporto bendradarbiavimą, nes jau kai kurios avialinijos yra pareiškusios norą savo lainerių parką papildyti greitaeigiais traukiniais. Mažiau išsivysčiusiose Europos valstybėse, tokiose kaip Lietuva, yra rengiami atskiri projektai gerinti intermodalinį keleivių transportą, tačiau darnus transporto tinklas, kuris leistų pagerinti ilgų nuotolių keliones tarp valstybių, dar neegzistuoja.
Pasaulis konkuruoja su Europa
JAV spaudoje pasirodė pranešimai, kaip galingiausia kariniu ir ekonominiu atžvilgiu pasaulio valstybė sugebėjo atsilikti vystant geležinkelių transportą, kuris daro perversmus ir atneša didelę naudą Europoje bei kai kuriose Azijos valstybėse, kur greitųjų geležinkelių tinklas jau yra išvystytas ir teikia savo privalumus tiek keleiviams, tiek bendram regionų ekonomikos vystymuisi. Geriausiu atveju, JAV gali tapti tik trylikta valstybe, kuri turės greitųjų traukinių tinklą, tačiau jei jos neaplenks Rusija, kurioje siekiama Maskvą sujungti su kitais didžiaisiais Rusijos miestais, panaudojant vokišką, japonišką ir itališką greitųjų traukinių technologijas.
Į didžiuosius JAV oro uostus yra nutiestos geležinkelių linijos, tačiau bendradarbiavimas tarp šių transporto rūšių dar nelabai išvystytas. Dabar JAV veikiantys „Acela Express“ traukiniai, praktiškai, negali atlikti greitųjų traukinių užduočių, tačiau JAV politikai ir verslininkai mato greitųjų geležinkelių ir oro transporto bendradarbiavimo naudą ir stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Jau dabar „Continetial Airlines“ savo keleivius iš pagrindinių oro uostų į mažesnius urbanistinius centrus paskirsto traukiniais.
Kylančios saulės šalis jau praeito amžiaus viduryje paleido pirmąjį greitaeigį traukinį („Shinkansen“) ir dabar turi vieną labiausiai pasaulyje išvystytų oro ir geležinkelių transporto bendradarbiavimo sistemų. Devyni pagrindiniai Japonijos oro uostai sujungti geležinkeliais. Traukiniai perveža keleivius ne tik tarp oro uostų ir miestų centrų, bet ir jungia svarbiausius šalies regionus. Japonijoje vietiniai skrydžiai beveik nebevykdomi dėl aiškaus greitaeigių traukinių pranašumo.
Kinija garsėja ne tik pigia darbo jėga, bet ir vystomu greitaeigių traukinių tinklu. Azijos gigantas greitaeigių traukinių tinklo ilgiu netolimoje ateityje netgi gali pralenkti Europą. Didžiausioje Azijos valstybėje taip pat veikia vienintelė pasaulyje pramoninė „Maglev“ traukinių linija, kuri jungia Šanchajaus oro uostą su miesto centru.
Greitųjų traukinių tinklas dar tik ateitis Lietuvai, tačiau greitu laiku geležinkelių tinklo sujungimas su oro transportu gali tapti realybe.
Keleivinio transporto intermodalumo link
Lietuvos Susisiekimo ministerija inicijavo keleivinio transporto projektą, kuriuo bus pagerintas Vilniaus tarptautinio oro uosto susisiekimas su visais Lietuvos regionais. Geležinkelio linija, išvengiant automobilių kamščių, bus galima greičiau pasiekti oro uostą tiek darbuotojams, tiek keleiviams:
“Bus palengvintas keleivių atvykimas į Vilniaus oro uostą ir iš jo, ypač tiems, kurie atvyksta iš kitų Lietuvos regionų. Taip pat tikimasi, kad tai leis sumažinti automobilių, vykstančių į oro uostą, spūstis, oro uoste bei jo apylinkėse dirbančių įmonių darbuotojai galės paprasčiau atvykti į darbą”,- dėsto ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė. Vilniaus-Stasylų linija yra tik už kelių šimtų metrų nuo sostinės oro uosto, belieka tik pastatyti keleivių peroną bei pradėti vežti. Projektas, iįankstiniais duomenimis, tūrėtų kainuoti 0,7mln. Lt. Jau pasirašytos sutartys dėl kelių traukinių pirkimo.
Projektui pritaria ir verslininkai. Tadas Vizgirda, "airBaltic" viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje, teigia, jog šis projektas duotų daug naudos: „Pirmiausia, tai bus patogiau keleiviams, kurie turės dar vieną alternatyvą pasiekti Vilniaus oro uostą. Automobilių srautai link Vilniaus oro uosto yra labai dideli, dažnai susidaro spūstys, dėl kurių keleiviai gali pavėluoti į skrydį“.
Susisiekimo ministerija žada, kad bus skatinamas geležinkelio ir oro uosto bendradarbiavimas tiek derinant traukinių kursavimo tvarkaraščius keleivių pervežimui į/iš oro uostus, tiek kitomis priemonėmis. „Su oro bendrovėmis bus derinamos konkrečios galimybės, kad keleivis, pirkdamas skrydžio bilietą, kartu galėtų įsigyti ir geležinkelio bilietus. Galima sakyti, kad šis projektas, dalyvaujant ir Vilniaus miesto savivaldybei, jau prasidėjo”, aiškino L. Zumerienė. Ir prduria, kad atsiradus pakankamam keleivių srautui Kauno oro uoste, galimybė pasiekti jį geležinkelio transportu taip pat gali būti įgyvendinta.
