Gintarė iš Panevėžio
Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos medicinos skyriaus vedėjas Darius Ereminas:
- Skrydis sveikam žmogui dažnai problemų nesukelia, bet pasaulyje keliauja vis daugiau žmonių turinčių vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Planuojant kelionę, reiktų ją visą apgalvoti kompleksiškai, nes ne tik skrydis gali sukelti nepatogumą, bet ir ankstyvas ar vėlyvas skrydžio metas, ilgos eilės registruojantis, žmonių minia ir kita.
Psichologines problemas ir padidėjusį jautrumą sukelia visa eilė veiksnių: pasikeitusi aplinka, laiko trūkumas, šeimos palaikymo praradimas, patekimas į kitokią aplinką, nežinios baimė, galimybės valdyti savo likimą praradimas, bejėgiškumas.
Skrydžio metu savijautą, sveikatą gali pabloginti sausas kabinos oras, slėgio kitimas ir saikingas deguonies badas, priverstinis ilgas sėdėjimo laikas vienoje padėtyje – ir su tuo yra susiję sveikatos pokyčiai – odos, akių ir gleivinių sausėjimas, ausų ir veido skausmai, vidurių pūtimas, hipoksija ir kojų venų tromboembolija.
Dar yra viena gana dažna situacija, kai žmogui, skrydžio metu jaučiančiam stresą ir nerimą, gana greitai ima trūkti oro, pradeda pilti prakaitas, atsiranda karščio ir šalčio pojūtis, ir, sunkiais atvejais, prarandama sąmonė. To priežastimi yra hiperventiliacija – būsena, kai fiziologinės kūno reakcijos metu į psichologinį stresą pakinta kvėpavimas. Kvėpuojant giliai ir dažnai sutrinka kraujo pH ir atsiranda minėti simptomai.
Aviatoriai yra mokomi atpažinti nuo hiperventiliacijos kenčiančius žmones ir suteikti jiems pagalbą. Pirmiausia rekomenduojama normalizuoti kvėpavimą – kvėpuoti ne taip giliai ir normaliu 16-20 kartų per minutę dažniu. Antra, reikia hiperventiliaciją patiriančio asmens dėmesį nukelti nuo jo liguistų pojūčių į kažkokius išorinius objektus.
Jeigu tinsta kojos, kankina kojų venų problemos, prieš ilgą skrydį rekomenduojama išgerti 75 mg Aspirino. Skrydžio dieną apsirengti lengvais, nespaudžiančiais rūbais ir laisvomis kelnėmis. Skrydžio metu periodiškai, kas 2-4 valandos pamankštinti kojų pėdų ir blauzdų raumenis sėdint – įtempti juos ir pastuksenti kulnais į grindis. Taip pat rekomenduojama dažniau pavaikščioti lėktuvo salone. Kadangi lėktuve oras yra sausesnis nei įprasta, reikia išgerti 1-1,5 l daugiau skysčių. Nereikėtų skrydžio metu gerti kavos ir alkoholinių gėrimų.
Patarčiau užsiimti tuo, kas yra malonu ir leistų gerai praleisti laiką. Jeigu mėgstate skaityti –pasiimkite į kelionę knygą ar žurnalą. Patinka klausytis muzikos – tiks muzikos grotuvas, kas mėgsta kelionės metu snausti – irgi tinka. Nėra gerai skristi persivalgius, kaip ir negerai skristi alkanam. Tai skrydžio metu savijautą pablogins. Geriausia būtų pavalgyti 1-2 valandas prieš skrydį.
Alkoholio vartojimas
Taurė vyno, bokalas alaus valgant, ar taurelė stipresnio gėrimo ilgesnio skrydžio metu tikrai nekenkia, tačiau ilgesnio skrydžio metu, pasidavus pagundai, galima pajusti kelis nemalonius alkoholio efektus. Alkoholis, blokuodamas galvos smegenų ląstelių membranas, pagilina hipoksiją, arba deguonies badą.
Visų keleivinių lėktuvų salonuose skrydžio metu oro slėgis atitinka slėgį 2,4 kilometro aukštyje. Tai yra visi lėktuve esantys patiria tam tikrą, nors ir nejuntamą, deguonies trūkumą. Todėl, vartojant alkoholį skrydžio metu, kūno audiniai ir ypač smegenys, pradeda stokoti deguonies.
Kadangi oras lėktuvuose skrydžio metu yra sausesnis už įprastą, kūnas daugiau vandens išgarina per plaučius ir odą. Alkoholio ir kavos vartojimas dar paskatina kūno vandens praradimą ir padidėja trombembolijos rizika.
Alkoholis kaupiasi kūno pusiausvyros suvokimo organuose – otolitinėse mebranose – ir tai sukelia kūno padėties erdvėje suvokimo sutrikimus bei paskatina supimo ligos atsiradimą.
Alkoholis, gausiai jo išgėrus, sutrikdo natūralų miegą. Alkoholio sukeltas apsnūdimas nėra tikrasis miegas. Alkoholis yra depresantas, kurio nuotaiką bloginantis poveikis pasireiškia kitą parą. Ar reikia šitų efektų pasiekus kelionės tikslą?
Aviakatastrofų statistika
Oro transportas yra 29 kartus saugesnis už automobilių transportą. O skrydis keleiviniu lėktuvu yra 4 kartus saugesnis už kelionę autobusu ar traukiniu.
Skaičiuojami yra matematiniai statistiniai dydžiai – mirčių/žūčių skaičius per tam tikrą kiekį skrydžių valandų ir šansas žūti skrydžio metu. Taigi, avialinijų avaringumo analizė rodo, kad pasaulyje per milijoną skrydžių valandų žūsta 0,89 žmogaus.
Mažojoje aviacijoje žūstama maždaug 25 kartus daugiau: per 100 tūkstančių skrydžių valandų žūsta 2,2 žmogaus. O šansas žūti skraidant saugiausiomis pasaulio avialinijomis yra 1 iš 10,5 milijonų skrydžių. Tarp kitko, pasaulinė aviakatastrofų tyrimo statistika rodo, kad aviakatastrofos metu vidutiniškai išgyvena 24 proc. skridusiųjų.
