Tačiau vasario mėnesį aplinkos ministras A.Paulauskas pasirašė įsakymą, kuriuo „požeminių ir daugiaaukščių automobilių stovėjimo saugyklų statymas Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra draudžiamas". „Savivaldybės niekas net neinformavo. O ir pats įsakymo tekstas "Valstybės žiniose" buvo paskelbtas tik balandžio mėnesį", - stebėjosi A.Burkšas.
Šį įsakymą rengusi VSTT direktorė R.Baškytė paaiškino, kad statant požemines automobilių saugyklas būtų pažeista kopagūbrio struktūra. „Kaip supratau iš savivaldybės pasiūlymų, ji norėjo tų daugiaaukščių aikštelių pristatyti daugiau, - LŽ dėstė R.Baškytė. - Tačiau automobilių saugojimo problemą galima išspręsti kitu būdu - juk yra dar viena aikštelė šiaurinėje Nidos dalyje. Nesvarbu, kad ji turi savininkus. Privatininkai juk žinojo, ką nuomojasi. Jei nepatinka, gali ją pernuomoti. Juk žemė Kuršių nerijoje - valstybinė."
Vos 3500 gyventojų turinčios Neringos keturiose gyvenvietėse oficialiai gali apsistoti apie 6000 poilsiautojų, bet čia jų kasmet atvažiuoja gerokai daugiau. Per pastarąjį ilgojo savaitgalio sekmadienį „Smiltynės perkėlos" keltai į Neringą perkėlė 2467 automobilius ir 16 780 pėsčiųjų.
R.Baškytės manymu, esant tokiai situacijai reikėtų griežčiau riboti į Neringą važiuojančių poilsiautojų srautą: „Koks tikslas važiuoti į užmiestį, juolab į Kuršių neriją, jei vis tiek atsiduri Vilniuje, kuris ir taip dūsta nuo automobilių?"
