Prieš tai šeimininkai atliko bandomąjį plaukimą: patikrinta, kaip veikia laivo įrenginiai, ypatingas dėmesys skirtas saugumui ir ekologiškumui. „Svarbiausia, kad sistema veiktų be trikdžių ir neterštų gamtos“, – aiškino L.Benetis. Valandos trukmės kelionė Nerimi keliauninkams atsieis po 20 litų.
Prieš pirmą kelionę laivo savininkai prisipažino dirbę be atokvėpio – apie 16 valandų per parą: blizgino laivo denį, rūpinosi inventoriumi. „Laivas turi būti patogus ir saugus vaikams, suaugusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią – reikia daug ką apgalvoti“, – pasakojo laivo savininkas. „Rygą“ jis su šeima įsigijo praėjusių metų vasarą.
Per tą laiką vandens kelių turizmą sostinėje Benečiai nutarė kilstelėti į aukštesnį lygį. Šiuo metu Žirmūnų prieplaukoje ant vandens jie renčia medinius namelius. „Senasis debarkaderis buvo sulaužytas ir sudegintas, likusi tik dalis jo konstrukcijų. Archyvo nuotraukos rodo, kad kažkada ten stovėjo pora pastatėlių, bokštelis su iškelta vėliava. Nutarėme tai atkurti“, – džiaugėsi L.Benetis.
Robinzono globa
Žiemos pabaigoje pradėti statyti medinukai šiuo metu jau beveik baigti – liko tik vidinė apdaila. Netrukus nameliuose duris turėtų atverti mažas informacijos centras, bilietų kasa, turistų patogumui ketinama įrengti tualetą ir prausyklą.
Kol kas nameliuose šeimininkauja tik sargas. 42 metų Manfridas Labrenčius save vadina Robinzonu: vyriškis gyvena be telefono, vandens atsineša iš upės.
„Aš tik saugau, kad niekas daiktų neišneštų, namelių nenusiaubtų. Būna, ateina žmonės ir burnoja, kam pirtį čia įsirengiau. Tačiau nieko panašaus nėra. Tai tik „Rygos“ uostas“, – pasakojo M.Labrenčius.
Po talkos – laivo bilietas
L.Benetis pasakojo sargą pasamdęs ne tik nameliams prižiūrėti, bet ir tam, kad vyriškis aplinka rūpintųsi – šiukšles surinktų.
„Tiesa, praėjusį sekmadienį plaukėme Valakampių link, mano širdis dainavo. Antakalnio seniūnija labai gražiai susitvarkiusi, pakrantė švyti. Pernai man buvo gėda turistus plukdyti, šiemet – viskas gražiau, tačiau dar ir dabar yra vietų, kur pakrantės nusėtos šiukšlių“, – kalbėjo L.Benetis.
Dėl to verslininkas gegužės 26–birželio 1 d. nutarė surengti akciją. Per ją mokyklinio amžiaus vaikai „Ryga“ galės plaukioti mainais už darbą – pakrantės gražinimą. „Norėčiau, kad jie bent pusę valandos tvarkytų aplinką. Paskui vaikai ne tik supras, kad Neries teršti negalima, bet dar ir sudrausmins draugus. Džiaugčiausi, jei prie akcijos prisidėtų ir tėveliai“, – planais dalijosi L.Benetis.
Šiuos ketinimus palaiko ir miesto savivaldybė. Dabar derinamos detalės: kur vaikai bus išlaipinti, kuriose vietose dirbs, rūpinamasi moksleivių saugumu.
Prieplaukos – nerealus užmojis?
Jau ne pirmus metus Vilniaus savivaldybė žada plėtoti vandens turizmą Neries upe. Žodiniai valdininkų norai pamažu perkeliami ant popieriaus – planuose jau nupieštos ir prieplaukos. Vilniaus savivaldybės administracijos parengtame „Turistinio vandens kelio Neries upe“ plane pažymėta, kad visi darbai turėtų būti baigti 2010-aisiais.
Tuomet turi būti ne tik ištirtas Neries dugnas, pagilinta upės vaga, bet ir įrengtas žiemos uostas bei šešios prieplaukos. Tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas „Vilniaus dienai“ yra prasitaręs, kad šie planai – nerealūs.
„Taigi jūs vasarą pasižiūrėkite, kaip atrodo upė. Nusenka, akmenys kyšo. Pirmiausia privaloma sutvarkyti dugną – pašalinti riedulius. Kai galės laivai plaukioti, tada bus tikslinga prieplaukas montuoti. Per vienus metus tokį projektą įgyvendinti nėra paprasta. Sakyčiau, tai beveik penkmečio darbai“, – spėjo G.Paluckas.
Laivo „Ryga“ savininkas L.Benetis apgailestavo, kad Vilniaus valdžia atsainiai žiūri į vandens turizmo plėtrą. „Nėra infrastruktūros, Neris nevalyta, laivakelis nežymėtas – teikti kokybiškas paslaugas sunku“, – pripažino verslininkas.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Sporto aistruolių armija rengiasi šturmuoti Pekiną
Skolininkus krečia baimė dėl ateities
Fotosesija tampa teatru
