Startas
Derybos su „Ecoservice“ vadovybe buvo trumpos ir rezultatyvios. Bendrovės direktorius Saulius Budrevičius, išklausęs samprotavimų apie žurnalistinį eksperimentą, sutiko padėti jį įgyvendinti su viena sąlyga: prieš sėdant į šiukšliavežį vieną dieną padirbėti juo dirbančios trijų vyrų komandos pagalbininku. T. y. įvertinti buitinių atliekų surinkimo iš gyventojų specifiką ir dar kartą pasverti savo galimybes.
Vos prieš pusmetį į Lietuvą atkeliavęs triašis „Mercedes Benz Actros“ sunkvežimis žadėjo malonią patirtį. Tačiau pasitikėjimas savo jėgomis pradėjo tirpti prabėgus vos porai valandų nuo tos akimirkos, kai gerokai prieš švintant įsiropščiau į šiukšliavežio kabiną.
Akistata su nevalyvumu
Dispečerinėje su dvyliktus metus šiukšliavežių vairą sukančiu Anatolijumi Šumel gavome dienos konteinerių adresų sąrašą. Tądien mums buvo skirta ištuštinti 300 konteinerių. Tiksliau – konteinerius, stovinčius daugiausia po 1970-ųjų statytų daugiabučių laiptinėse įrengtų šiukšliavamzdžių apačioje. Pusmetrio skersmens asbesto cemento vamzdis leidžia atsikratyti šiukšlių vos pravėrus buto duris ir pakėlus netoliese esantį dangtį. Teoriškai tai patogu ir gana estetiška, tačiau kartais šiukšliavamzdis springsta į jį metamais stambiais daiktais, o apačioje esantys konteineriai itin dažnai persipildo, nes šiukšlių ir antrinių žaliavų rūšiavimas daugiabučių gyventojams kol kas svetimas kaip kinų raštas.
Darbą pradėjome sukdami į privačių namų kvartalus, kur stoviniavome kas keliasdešimt metrų ir tuštinome mažus konteinerius. Tai vienas malonumas, tik su sąlyga, kad būtų geras kelias. Pasiekti kai kuriuos neseniai išdygusius namus galima tik išmaltais ir duobėtais žvyrkeliais. Nenuostabu, kad po tokios bekelės plyšta visiškai naujų automobilių pneumatinės pakabos pagalvės.
Paklausiau vairuotojo, kodėl iš karto nevažiuojame į daugiabučių rajonus. Anatolijus atšovė, kad ten vyksime, kai gyventojai išvažiuos į darbus. „Tik tada bus galima privažiuoti prie konteinerių. Geriausias laikas juos iškrauti yra nuo pusės devynių ryto iki trečios valandos popiet. Dabar kiemai grūste prigrūsti mašinų“, – aiškino mūsų komandos vadovas.
Taigi toliau rankiojome patogiose privažiuoti vietose stovinčius konteinerius. Manevruoti naujų privačių namų kvartaluose nebuvo sunku net ir nakties tamsoje – automobiliai beveik visur surikiuoti tvarkingai, o konteineriai pastatyti specialiose vietose už tvoros.
Normalu atrodė viskas, išskyrus kai kurių konteinerių šiukšles. Pasirodo, žmonės, šildantys savo būstus kietuoju kuru, į buitinių atliekų konteinerius pila pelenus ir šlaką. Ekipažo nariai iš mano nuostabos tik nusijuokė: rudenį konteineriai visada būna prikimšti sugrėbtų lapų, vasarą – nušienautos žolės. Kas kada daro remontą, taip pat sužinai iš konteinerio.
Miegamųjų rajonų spąstai
Vis dėlto didžiausių atradimų ir žiauriausių akibrokštų laikas prasidėjo, kai pagaliau pasukome link minėtų daugiabučių. Nors C kategorijos vairuotojo pažymėjimą turiu nuo 1984-ųjų (o kur dar bene dvidešimties metų kasdienio važinėjimo įvairiausia technika patirtis), įvairuoti sunkvežimį atbulomis į daugiabučio kiemą – iššūkis net ir geriausiems profesionalams. Manevruoti tarp gausybės kiemuose įstrižai nutėkštų automobilių neįtikimai sunku, o kartais neįmanoma net ir išnaudojant visus vairuojamos galinės ašies bei specialios vaizdo kameros pranašumus.
Keisčiausia, kad sudrausminti kiemų chuliganams nėra jokių priemonių. Mieste automobilių statymo tvarką prižiūrinčios tarnybos į kiemo reikalus nesikiša. Policija, nesant raštiško pareiškimo, taip pat nieko nedaro. Mūsų ekipažas per keletą darbo valandų galėjo sukurpti porą tuzinų skundų, tačiau užmojus imtis auklėtojo vaidmens atvėsino patyrę „Ecoservice“ žmonės. Ieškoti pagalbos nėra kada, nes dienos norma – 300 konteinerių. Jeigu bent vienas liks neištuštintas, tikrai gausime pylos iš seniūnijos.
Dvylika metų šiukšliavežiu važinėjantis Anatolijus papasakojo, kas atsitiko, kai jis buvo susirgęs. Vietoj jo tuo pačiu maršrutu buvo pasiųstas kitas vairuotojas. Nors ir patyręs, jis beveik kasdien palikdavo neiškrovęs keliolikos konteinerių arba strigdavo automobilių labirintuose ir vieną kitą mašiną nubrozdindavo. Draudimo bendrovės draudžia komunalinę techniką, bet frančizės išskaita milžiniška – iki 5 tūkst. litų.
Įdomu, kad gyventojai puikiai žino, kurią savaitės dieną ir netgi valandą atvyksta šiukšliavežis. Ir jeigu tik netyčia užkabinamas kelią užgriozdinęs automobilis, po akimirkos priguža pilnas kiemas smalsuolių. Tačiau garsinių signalų ir prašymų patraukti blogai pastatytus automobilius negirdi niekas...
Nenorėdami kovoti su vėjo malūnais ir kiemuose palikti kalnus šiukšlių patys ėmėme stumdyti konteinerius iš neišvažiuojamų kiemų. Šį darbą komplikuoja ne tik didelis konteinerių svoris, bet ir nosį riečianti smarvė.
Beje, šie dalykai tiesiogiai susiję su daugiaaukščio butų skaičiumi – kuo namas mažesnis, tuo jis tvarkingesnis. Ir atvirkščiai. Norint pasiekti kai kuriuos konteinerius teko brautis pro statybinių medžiagų liekanų, senos buitinės technikos ir įprastų šiukšlių barikadas. Susidarė įspūdis, kad remontuodami savo būstus žmonės niekada nesinaudoja statybinį laužą ar seną buitinę techniką surenkančių įmonių paslaugomis.
Mums atvėrus vieno daugiabučio patalpos konteineriams duris, rankos apskritai nusviro – per šiukšles nesimatė nė vieno iš dviejų ten esančių konteinerių. Juos teko atkasti.
Švaros planas
Mūsų šiukšliavežio ekipažas per dvi dienas sugebėjo padaryti tris reisus į sąvartyną ir šiukšlių rūšiavimo cechą. Bendras „laimikis“ – 31 tona šiukšlių ir vakare nuo patirtos įtampos virpančios rankos.
Paklausus, kodėl šiems darbams nenaudojami mažesni sunkvežimiai, ekipažo nariai paaiškino, jog net pradėjus darbą 5 val. ryto ir beveik niekur neužstrigus, šiukšliavežio bunkerį pripildyti ir nuvežti į sąvartyną galima tik du kartus. Dirbant su mažesniu automobiliu manevruoti šiek tiek lengviau, tačiau nuo maždaug 7 val. ryto iki 3 val. po pietų, kai į daugiabučių kiemus dar įmanoma įvažiuoti, taip pat pavyksta padaryti vos du reisus. Tačiau šiukšlių išvežama perpus mažiau, nes tokia mašina turi gerokai mažesnio galingumo presą.
Padėtį kiek pagerintų požeminiai konteineriai. Jie labai patogiai iškraunami naudojant specialų šiukšliavežį su kranu. Tačiau ir tai greičiausiai būtų tik kova su problemos padariniais, o ne su priežastimi.
Didžiausias dvi dienas trukusio eksperimento įspūdis – ne manevravimas didžiuliu sunkvežimiu daugiabučių kiemuose, o gyventojų mąstysena.
Regis, kai kurių ji nedaug tepakitusi nuo viduramžių, kai šiukšlės buvo verčiamos tiesiog pro langus.
Galbūt problemą padėtų išspręsti sankcijos už ne vietoje išmestas šiukšles ar paliekamus netvarkingai pastatytus automobilius. Jų savininkams reikėtų skirti ne pinigines baudas, o priversti bent keletą dienų pavežioti šiukšles ar paplauti šachtas.
