Pasiūlymas taupantiems
Pigiausiais ir švariausiais degalais vadinamos suslėgtos metano dujos Lietuvoje buvo naudojamos iki 1990-ųjų. Sovietmečiu šalyje buvo įrengtos ir veikė 5 gamtinių dujų užpildymo stotys, kuriose lankydavosi tiek lengvųjų, tiek krovininių automobilių ir autobusų vairuotojai. Ilgainiui ši technika susidėvėjo, todėl dujų degalinės neteko klientų, pradėjo vegetuoti ir galų gale buvo uždarytos. Į naujas stotis niekas neinvestavo, nes tarp plūstelėjusių naudotų vakarietiškų mašinų buvo tik pritaikytos naudoti suskystintas naftos dujas (angl. „Liquefied petroleum gas“, LPG).
Tokia įvykių raida šiek tiek stebina, nes Lietuvos automobilininkai, paprastai itin jautriai reaguojantys į degalų kainų svyravimus, vėlesniais metais pasirinko LPG, o ne CNG naudojančias sistemas. Juo labiau kad gretimoje Lenkijoje ne tik sugebėta išsaugoti CNG degalinių infrastruktūrą (dabar ten veikia 28 suslėgtų gamtinių dujų degalinės), bet ir įsigudrino patys komercinės paskirties technikai gaminti dujas naudojančius variklius ir perdirbti senus dyzelinius jėgos agregatus.
Oficialiais duomenimis, 24 CNG degalinės yra Baltarusijoje. Pirmosios 4 tokio tipo degalinės neseniai pradėjo veikti Latvijoje. Pastaruoju metu itin sparčiai CNG naudojančių automobilių parkas plečiasi Vokietijoje. 2007-ųjų pabaigoje suslėgtų gamtinių dujų degalinių skaičius čia perkopė tūkstančio ribą, o CNG deginančių automobilių skaičius per keletą metų padidėjo daugiau nei dvigubai.
Čekijoje 2006 m. priimta valstybinė programa, numatanti priemones, kaip iki 2020 m. pasiekti ES numatytus degalų pakeitimo rodiklius. Suslėgtos gamtinės dujos čia neapmokestinamos akcizu, todėl CNG čia kainuoja beveik dvigubai pigiau nei tradiciniai degalai. Panašios politikos laikosi ir lenkai, todėl šiuo metu CNG čia kainuoja maždaug 1,75 lito, o litras dyzelino – beveik 4 litus.
Aktyviai CNG degalinių tinklą plečia Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Švedija, Ukraina, Rusija, kitos Europos šalys.
Naujas startas
Bendrovės „Autoidėja“ direktorius Laimonas Dapšys, paklaustas, kodėl Lietuvoje tik dabar gaivinamas CNG degalinių tinklas, teigė, kad pagrindinė kliūtis – didelės pradinės investicijos.
„Tradicinėje degalinėje įrengti vieną automobilių rezervuarų pildymo įrangą suslėgtomis gamtinėmis dujomis kainuoja apie 800 tūkst. litų. Tokių pinigų niekas nenori įšaldyti, nes kol kas šalyje nėra mašinų, naudojančių CNG. Taip susidaro uždaras ratas – dujų degalinių nėra, nes jos neturi klientų, o dujinių automobilių niekas neperka, nes nėra kur įsigyti degalų“, – dėstė L.Dapšys.
Paradoksalią situaciją keisti pasiryžę „Autoidėjos“ (ši bendrovė priklauso „Modus grupei“ su įmonėmis „Krasta Auto“, „Autobrava“ ir „Unimodus“) strategai užsimojo investuoti apie 100 mln. litų ir duoti pradžią tiek CNG degalinių tinklui, tiek jų klientais tapsiančių automobilių parkui.
„Su „Vilniaus autobusais“ sutarėme, kad šios įmonės teritorijoje pastatysime modernią CNG degalinę ir nupirksime 100 naudotų autobusų su gamtines dujas deginti galinčiais varikliais. Kadangi šie degalai gerokai kaloringesni nei įprastiniai (CNG atitikmuo – 130 oktaninio skaičiaus benzinas), naudojant gamtines dujas tą patį atstumą įveikti atsieina maždaug 30–40 proc. pigiau. Mūsų skaičiavimais, autobusų parko išlaidos sumažės tiek, kad per penkerius metus įmonė sutaupytomis lėšomis nesunkiai išsipirks visus naujuosius autobusus“, – dėstė L.Dapšys.
Be to, greta Vilniaus autobusų parko esančioje degalinėje bus sumontuota CNG pildymo įranga lengviesiems automobiliams. Vėliau didžiuosiuose Lietuvos miestuose stambesnių įmonių transporto parkų teritorijose ir įprastose degalinėse ketinama atidaryti dar 5 analogiškas dujų pildymo stotis.
Universalūs receptai
Specialistai tikina, kad gamtinės dujos gali būti naudojamos visų tipų automobiliuose: keleiviniuose ir krovininiuose, sunkvežimiuose ir autobusuose. Dėl savo naudojimo specifikos ir ekonominės bei ekologinės naudos šie degalai labai tinka keleiviniams ir maršrutiniams taksi, smulkių užsakymų ar siuntinių išvežiojimo automobiliams, komunalinio ūkio transportui, miesto keleiviniams autobusams.
Šiuo metu jau daugelis automobilių gamintojų gali pasiūlyti ir asmeninės, ir komercinės paskirties lengvųjų automobilių su varikliais, naudojančiais suslėgtas gamtines dujas. Didžiausią CNG naudojančių modelių pasiūlą turi „Fiat“, „Volkswagen“, „Opel“, „Ford“, „Mercedes-Benz“, „Peugeot“, „Citroën“, „Renault“ ir „Volvo“. Sunkusis transportas, krovininiai automobiliai ir autobusai taip pat gaminami pritaikant juos naudoti CNG. Suslėgtas gamtines dujas gali naudoti „Iveco /Irisbus“, „MAN / Neoman“, „Mercedes-Benz“, „Jelcz“, „Solaris“, „Scania“, „Tedom“ ir „Volvo“ technika.
Be to, sąlygiškai nesunkiai galima perdaryti beveik visų kitų markių mašinas taip, kad jos galėtų naudoti suslėgtas dujas. „Nuo mūsų šalyje populiarių suskystintų dujų sistemų CNG iš esmės nesiskiria. Turintieji LPG įrangą naudoti suslėgtas gamtines dujas galėtų sureguliavę reduktorių ir pakeitę degalų rezervuarą, kuris turi atlaikyti gerokai didesnį (220–250 atmosferų) slėgį. Visa kita nesikeičia. Automobilis ir toliau gali sėkmingai naudoti tiek dujas,tiek benziną. Moderni CNG sistema lengvajam automobiliui kainuoja nuo 2000 iki 6000 litų“, – aiškino „Autoidėjos“ direktorius.
Inžinieriai įsigudrino perdirbti ir dyzelinius variklius taip, kad šie galėtų naudoti CNG. Lenkijoje Krokuvos politechnikos institute atlikus bandymus buvo įkurta įmonė „NGV Autogas“, atliekanti būtent tokias operacijas. Įmonėje dyzeliniuose varikliuose pakeičiami alkūniniai velenai, padidinamos degimo kameros, pagerinama aušinimo sistema (dvigubinami radiatoriai), naudojami temperatūrai atsparesni laidai, perdaromas įsiurbimo kolektorius, montuojami dujų valymo filtrai.
Be to, naudojamos siauro sriegio žvakės, išlaikančios didelį karštį, kuriamos naujos kompiuterinės degimo sistemos programos, reikalingos suskystintų dujų sudėčiai ir uždegimo momentui nustatyti, reguliuoti. Degant dujoms išsiskiria daugiau šilumos, nei naudojant dyzelinius degalus, todėl išmetimo sistemoje vietoj ketaus naudojamas plienas.
Svarbu tai, kad perdirbus variklį automobilis bet kada gali važiuoti naudodamas vien dyzeliną.
Saugumo problemų nėra
L.Dapšys patikino, kad daugybė bandymų su CNG įrangą turinčiais automobiliais išsklaidė abejones, ar ši degalų rūšis yra saugi.
„Gamtinės dujos yra gerokai lengvesnės už orą, todėl net įvykus avarijai ir pažeidus rezervuarą nelaimės vietoje niekada nesusidaro degalų bala, galinti užsidegti ar sprogti, nes dujos kyla į viršų ir greitai išsisklaido. Aplinkoje gamtinės dujos gali užsidegti tik esant 5–15 proc. dujų koncentracijai ore. Esant mažesnei koncentracijai jos neužsidega, o esant didesnei, jų degimui trūksta deguonies. Be to, tam, kad gamtinės dujos užsidegtų, reikalinga aukštesnė nei kitiems degalams temperatūra. Be to, šios dujos visiškai nekenksmingos gyviems organizmams, neužteršia dirvožemio, vandens ar oro. Jas deginant į aplinką nepatenka beveik jokių teršalų“, – tikino „Autoidėjos“vadovas.
Jo teigimu, naudoti automobilinę CNG įrangą yra ne rizikingiau nei virtuvėje gaminti maistą ant dujinės viryklės.
Specialistai tikina, kad visi namus šildantys gamtinėmis dujomis turi galimybę įsirengti CNG užpildymo modulius. Vadinamasis lėtojo užpildymo prietaisas užima mažiau nei 1 kv. metrą ir vieną lengvąjį automobilį užpildo per 3–7 valandas (priklauso nuo automobilio ir prietaiso parametrų). Toks kompresorius yra sumontuotas įmonės „Autoidėja“ garaže, kur nuolat „maitinamas“šiai bendrovei priklausantis „Fiat Multipla“, turintis CNG įrangą. Į šio vienatūrio dujų rezervuarą telpa maždaug 35 kub. metrai dujų, kurių pakanka 400 km kelionei.
