Problemos dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Anatolijus Jakimovas Verslosavaite.lt taip pat tikino, kad įsijungimas į Šengeno erdvę teikia daugiau privalumų. Tačiau pripažino, kad yra nesklandumų dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių, turinčių leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje ir čia dirbančių Lietuvos vežėjams.
Pašnekovo teigimu, pagal Šengeno erdvės taisykles dabar laikoma, kad žmogus, turintis darbo vizą ir leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje turi vietinę, o ne Šengeno vizą. Iki įstojimo į Šengeno erdvę ta pati viza galiojo ir kitose ES šalyse.
„Išeitų taip, kad važiuodamas į Rusiją per Latviją ar į kitą Europos šalį per Lenkiją neturintis Šengeno vizos pilietis iš trečiosios šalies negalėtų pravažiuoti – jis gali važinėti tik Lietuvoje. Dabar nustatytas pereinamasis laikotarpis, kalbama, kad šis klausimas bus sprendžiamas. Tikimės, kad bus pasiekta, kad leidimas dirbti Lietuvoje leistų tokiems vairuotojams dirbti visoje Šengeno erdvėje“, - Verslosavaite.lt kalbėjo asociacijos „Linava“ atstovas.
Užsieniečius įdarbino dėl lietuvių nenoro dirbti vairuotojais
Pasak Anatolijaus Jakimovo, užsieniečiai iš trečiųjų šalių, tokių, kaip Baltarusija, Ukraina, Rusija įdarbinami Lietuvoje, nes vežėjams trūksta vairuotojais norinčių dirbti lietuvių.
„Anksčiau užsieniečiams darbo birža suteikdavo leidimą dirbti, o migracijos tarnyba – leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Su tokiais leidimais vairuotojai galėdavo važinėti ir ES ir Rusijoje, o dabar vykti į kitas Šengeno šalis jie nebegali”, – Verslosavaite.lt kalbėjo pašnekovas.
Pasak A. Jakimovo, šios problemos sprendimas aktualus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Paskutiniais asociacijos duomenimis, asociacijos narės įdarbinę apie 3000 vairuotojų iš trečiųjų šalių.
Mažiau trikdžių, bet ne kontrolės
A. Jakimovo teigimu, dabar mažiau sugaištama laiko prie sienų, bet kontrolės nesumažės.
„Lietuvos valstybinė transporto inspekcija ir toliau galės kelyje stabdyti ir tikrinti, ar laikomasi darbo-poilsio režimo, ar tvarkingi krovinio dokumentai. Pasikeitė tik tai, kad bus mažiau trikdžių pasienyje”, - Verslosavaite.lt teigė asociacijos „Linava“ atstovas.
Daugiau galimybių bet kokiam verslui
Pasak Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidento Antano Šato, laisvas žmonių iš bet kurios šalies judėjimas suteikia didesnes galimybes bet kuriam verslui, tarp jų ir reabilitacinių paslaugų sektoriui.
„Žmogui nebereikia sukti galvos dėl vizos, kada bus įleistas ar išleistas. Išgirdo ar paskaitė, kad kažkas yra Lietuvos kurorte ir gali tiesiai važiuoti, o tada ir pats pasižiūrėti. Jei nepatiks gali iš karto važiuoti kitur. Medicinos paslaugos yra subtilesnės, daugiau specifinės, tačiau tai lygiai toks pats verslas. Čia verslo sėkmę taip pat lemia teisingi rinkodaros veiksmai, mokestiniai faktoriai, prieinamumas”, - Verslosavaite.lt kalbėjo A. Šatas.
Antanas Šatas prognozavo, kad klientų iš trečiųjų šalių nedaugės, liks įvertinę Lietuvos gydyklose teikiamų paslaugų, tikslingumą paslaugos, poilsio galimybes. Tada pagal poreikius jie spręs, ar verta daugiau sumokėti už vizą. Jų skaičius neturėtų didėti, bet jeigu vis tik pavyktų padidinti tokių klientų skaičių, tai būtų teisingų rinkodaros veiksmų rezultatas.
Ypatingo nerimo nejaučia
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Rimanto Palionio teigimu, kiekviena permaina susijusi su įtampa.
„Lygiai taip pat buvo su Kaliningrado gyventojais. Buvo laikas, kada su vienu leidimu galėjo daug kartų važiuoti, o paskui įvedė normalias vizas. Iš pradžių buvo pasipiktinimas, bet pamažu apsiprato ir vėl viskas įsivažiuoja“, - Verslosavaite.lt kalbėjo R. Palionis.
Laukia didesnio pasienio miestų gyventojų susidomėjimo
Pašnekovas mano, kad dabar galima tik bandyti prognozuoti, kokių pokyčių sulauks Druskininkai.
„Yra toks posakis, kad viščiukus skaičiuoja rudenį. Dabar galime tik prognozuoti, bet manau, kad Druskininkams daugiau privalumų suteiks ne vienkartines, o ilgalaikes Šengeno vizas turinčių pasienio miestų gyventojų domėjimasis Druskininkų kurortu“, - Verslosavaite.lt teigė R. Palionis.
Pasak pašnekovo, Baltarusijoje esančių Gardino bei Bresto miestų gyventojai bent savaitgaliais ir toliau papildys kurorto svečių gretas.
R. Palionio teigimu, vienkartines už 60 eurų darysis ne kiekvienas, todėl kažin ar padaugės kurorto lankytojų, gyvenančių toliau nei 50 kilometrų nuo pasienio. Gyvenantys arčiau patenka į lengvatinę zoną. Lietuva ketina pasirašyti susitarimus su Baltarusija bei Rusija, kad pasienio zonos gyventojai, įsikūrę iki 50 kilometrų nuo pasienio galėtų be suvaržymų atvykti į kaimyninės valstybės pasienio zoną.
Tikimasi, kad lengvatinė zona įsigalios tik antrame šių metų pusmetyje.
Išliks galimybių gauti nemokamą vizą
Trečiųjų šalių piliečiai už Šengeno vizą moka 60 eurų, tačiau yra išimčių, kada ir prie Šengeno erdvės neprisijungusių šalių gyventojai gali keliauti nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateikiamą informaciją nemokamai iš trečiųjų šalių į Lietuvą gali atvykti mokiniai, studentai bei juos lydintys mokytojai ar dėstytojai, keliaujantys mokymosi tikslais, taip pat vykstantys lankyti sunkiai sergančio artimojo giminaičio ar šeimos nario arba keliaujantys į artimojo giminaičio ar šeimos nario laidotuves. Mokesčio nemokės ir du kartus per metus norintys aplankyti artimojo giminaičio ar šeimos nario kapo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nuo mokesčio atleidžiami ir lietuvių kilmės asmenys, kaip ir asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Nemokamai vizas gaus ir užsieniečiai, turintys diplomatinius ar tarnybinius pasus ar jiems prilygintus kelionės dokumentus, kai jų atvykimas susijęs su kultūrinių, užsienio politikos srities, vystomojo bendradarbiavimo politikos ar kitų visuomenei svarbių sričių interesų skatinimu.
Nemokamai sieną kirsti gali ir vykstantys į Lietuvos Respubliką dalyvauti Prezidento, Seimo, Vyriausybės ar ministerijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose.
