Intensyviau lyjant, labiausiai patvinsta į Baltijos ir M.Mažvydo mokyklas vedantys pėsčiųjų takai. Vanduo čia užsilaiko dėl to, kad šioje teritorijoje nėra įrengti nuotekų tinklai, o drenažo sistema veikia blogai.

„Žinome, kad tame rajone nuolat tvyro pelkės, bet nieko negalime padaryti“,- apgailestavo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento direktorė Dalia Venckūnienė.

Lietaus nuotekų tinklų nėra ir Trinyčių, Smeltės, Paupio kvartaluose, Giruliuose, Rasytės, Vasarotojų, Šilo gatvėse, taip pat kai kuriuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose.

Iš viso Klaipėdoje paklota apie 400 kilometrų nuotekų vamzdžių. Tačiau net ir ten, kur jie yra, kai kuriose gatvėse užsilaiko lietaus vanduo. Apie užsikimšusius nuotekų vamzdžius „Klaipėdos vanduo“ gauna iki septynių pranešimų per dieną.

Nors įmonė, valydama tinklus, naudojasi moderniais prietaisais, net ir šie negelbsti, kai vamzdžiai nekeisti beveik penkiasdešimt metų. Specialistų skaičiavimu, Klaipėdoje penktadalis lietaus nuotekų sistemų yra senos ir prakiurusios.

Visos balos suskaičiuotos

Klaipėdoje yra keturiolika „karštųjų taškų“, kur reikia skubiai tvarkyti nuotekų tinklus. Vanduo nuolat telkšo Šilutės plente prie „Klaipėdos energijos“ katilinės, Mokyklos gatvėje prie prekybos centro „Maxima“, prie Visuomenės sveikatos centro, Smiltelės gatvėje.

Savivaldybė jau paruošė projektą nuotekų tinklams tvarkyti. Pirmiausia žadama sutvarkyti Smiltelės, Šturmanų, Kalnupės, Žvejų, Mokyklos, Aguonų gatvių ir Teatro aikštės lietaus tinklus. Vėliau – Joniškės, Garažų, Jūros, Danės gatvių ir Šilutės plento nuotekų sistemas. Darbus numatyta pabaigti iki 2012 metų.

Iki 2022 metų turėtų būti renovuoti 26 kilometrai esamų tinklų, pastatytos 54 nuotekų valyklos, naujuose gyvenamuosiuose rajonuose išvedžiota 48 kilometrai lietaus vandens surinkimo vamzdžių.

Darbai turėtų kainuoti 300 milijonų litų. Dalį šios sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Neatmetama galimybė, kad už lietaus vandens surinkimą bei valymą turės mokėti patys gyventojai.

Patarė dėvėti botus

Kartais gatvės virsta upeliais bei klampyne ir dėl rekonstrukcijos darbų, kurių vykdytojai nepasirūpina pėstiesiems bei važiuotiesiems nutiesti bent laikinų aplinkkelių. Taip vargsta Rimkų ir Tauralaukio rajonų gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Stasiulis sakė, kad Rimkų gyventojams kol kas reikia susitaikyti su neperbrendamais keliais. Esą geriau nebus iki pat vasaros – tiek laiko turėtų užtrukti pirmosios ir antrosios Lanko gatvių remontas.

„Lanko gatvė šiuo metu pravažiuojama – paklojome skaldos pagrindą. Bet pėstiesiems praėjimo negalime užtikrinti. Kol kas jiems galiu patarti tik dėvėti guminius batus“, - siūlė R.Stasiulis.

Pašnekovas nemano, kad būtų tikslinga pakloti bent laikinas dangas, kuriomis galėtų vaikščioti pėstieji. Esą ir laikinus statinius reikia nuolat prižiūrėti.

Pavasarį padaugės vargo ir pro Rimkus važiuojantiems automobilių vairuotojams. Rekonstruojant „Klaipėdos regioniniams keliams“ priklausančią Rimkų gatvę greičiausiai pavasarį bus uždarytas eismas viena kryptimi.