Idėja per Eurolygos varžybas Ąžuolyno prieigose statyti automobilius iš bėdos kilo 2004 metų gruodį. Eksperimentas, kai apie 250 automobilių per rungtynes buvo statomi šalia LKKA, pasiteisino ir buvo pratęstas, taip iš dalies išsprendžiant automobilių pastatymo problemą.
Iki tol per renginius sporto halėje visos aplinkinių Žaliakalnio kvartalų gatvelės būdavo nustatytos automobiliais. Tačiau iniciatyva greitai išsigimė: studentai ėmė nekreipti dėmesio į kelio ženklus, kurie rodo, kad įvažiuoti į Sporto gatvę draudžiama, o pati gatvė - pėsčiųjų zona.
Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius prisipažino, kad apie tokią nenormalią situaciją išgirdo tik iš LŽ.
"Jokių išimčių nėra ir būti negali. Yra Saugaus eismo komisijos nutarimas, kad laikinai automobiliai Sporto gatvėje gali būti laikomi tik didelių renginių sporto halėje metu. Dažniausia tai leidžiama daryti per krepšinio varžybas, tačiau tuomet judėjimą ir automobilių statymą šioje teritorijoje prižiūri pareigūnai", - dienraščiui sakė A.Tarasevičius.
LŽ kalbintas LKKA rektorius prof. Albertas Skurvydas prisipažino net nežinantis, koks ženklas stovi pėsčiųjų gatvės pradžioje. "Aš pro šitą pusę nevažiuoju, tai ir neatkreipiau dėmesio. Ši teritorija akademijai nepriklauso, tad jokios vietinės tvarkos nesame įvedę. Ir negalėtume to daryti", - patikino rektorius.
Į klausimą, ar nereikėtų bausti savo auklėtinių ir pasirūpinti bent elementaria tvarka, A.Skurvydas atsakė kategoriškai: "Negi aš turiu vaikščioti ir žiūrėti, kaip elgiasi suaugę ir, tikiuosi, atsakingi žmonės? Tai eismo priežiūros tarnybų reikalas - tegul atvažiuoja, blokuoja ir baudžia."
Dar viena vizija
Vis dėlto savivalei galas gali ateiti. Metų pabaigoje miesto taryba pritarė ilgus metus Kauno apskrities sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko puoselėtai idėjai. Būtent LKKA ir S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kurio vienas pirmųjų statytojų ir buvo legendinis Steponas Darius, prieigose gali atsirasti Lietuvos sporto šlovės alėja.
Joje turėtų būti įamžinti visų laikų garsiausi šalies sportininkai: olimpiadų, pasaulio, Europos pirmenybių, universiadų ir kitų svarbių tarptautinių varžybų nugalėtojai bei prizininkai. Palaikę šią iniciatyvą Kauno miesto tarybos nariai žada kreiptis į valstybės institucijas, kad tam būtų skirta šalies biudžeto lėšų.
Tiesa, skeptikai sako, esą noras tokią svarbią atminimo vietą rengti netoliese sporto halės tik dar kartą įrodo, jog sporto rūmų Nemuno saloje miesto valdžia nė nesirengia statyti. Neoficialiai kalbama, kad po visa Lietuvos sporto šlovės alėja gali atsirasti ir didžiulė požeminė stovėjimo aikštelė, esą ji išspręstų daugelį problemų.
Tačiau... Tai ne pirma ir greičiausiai ne paskutinė skambi idėja, kilusi laikinojoje sostinėje, bet, deja, taip ir likusi tik vizijose. Karčiausią piliulę teko praryti kauniečiams, kai paminklas Lietuvos krepšiniui iškilo Vilniuje - Kauno politikai ir visuomenė, ilgai svarstę ir derinę neegzistuojančio projekto detales, taip ir liko it musę kandę.
