Miestas nebetinka normaliam gyvenimui, oro teršimo, triukšmo normos viršijamos šimtus kartų. Tik turtingieji miestiečiai, gyvenantys užmiestyje, gali išauginti sveikus vaikus, tačiau ir jiems atvykti į darbą beveik neįmanoma dėl kamščių“, – taip siūlymo autoriai piešė juodąjį Lietuvos sostinės raidos scenarijų.
Šviesiajame scenarijuje Vilnius – naujo tipo sostinė, skendinti parkuose, alėjose, ją juosia žiedinis kelias, o šalia jo pastatyti garažai ir aikštelės miestiečių automobiliams.
Vizijų autoriai tvirtino, kad Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių, kurioje nėra labai teršiančios pramonės. Dar prieš 16 metų tie patys mokslininkai siūlė numatyti leidimus įvažiuoti į senamiestį ir panaikinti automobilių stovėjimo aikšteles juose.
Taip pat raginta automobilių greitį mieste riboti iki 50 km/val., o daugumai gyventojų pritariant gyvenamuosius rajonus paskelbti tykaus eismo zonomis (greitis iki 30km/val., pirmenybė pėstiesiems).
„2000 metais Vilniaus miesto gyvenamieji rajonai ekologiniu požiūriu priartėja prie Valakupių ar net Turniškių.
Vilniuje susidaro ekologinė, kultūrinė psichologinė aplinka, panaši į tą, kuri buvo praėjusį šimtmetį Vienoje, Veimare ar Zalcburge, o dabar bent iš dalies kartojama Kopenhagoje“, – šviesiajame scenarijuje rašė mokslininkai.
Realybė: automobiliais užgrūsti kiemai
„Pusė juodojo scenarijaus jau yra įvykdyta, liko kita pusė. Dviračių takų, kaip nebuvo, taip ir nėra, iki miesto centro dviračių takais privažiuoti neįmanoma, – DELFI sakė Susisiekimo ministerijos Transporto aplinkos ir pavojingų krovinių vežimo skyrius vyriausiasis specialistas Vytautas Gūžys.
Jo teigimu, mieste vis dar nemodernizuotos gatvės. Jos esą likusios beveik nepakitusios nuo sovietmečio, kai 120 automobilių tekdavo 1000 gyventojų, nors šiuo metu, pašnekovo skaičiavimu, 1000 gyventojų tenka maždaug 560 automobilių. Pagal šį rodiklį lietuviai jau esą seniai pasiekė Europos Sąjungos vidurkį.
„Kiemuose žaliosios erdvės užimamos automobilių. Tose vietose, kur buvo galvojama, kad bus skveriukai, vaikų žaidimų aikštelės, dabar stovi automobiliai, nes tikrai nėra kur juos dėti, – Vilniaus daugiabučių kiemų realybę iliustravo pašnekovas. – Gatvėse yra tiek automobilių, kad jie stovėdami dūmina, traiško žmones“.
Jis peikia ir šiuolaikinius inžinierius, kurie esą po daugiabučiais neprojektuoja didesnių nei dviejų aukštų požeminių automobilių aikštelių. „Pavyzdžiui, Vokietijoje net nesimato automobilių gatvėse, po namu stovi net keturių aukštų garažiukai“, – dėstė jis.
Spūstims įveikti – funikulierius
Pašnekovas siūlo miesto centro prieigose ir kiek atokiau nuo jo įrengti požemines ir antžemines automobilių stovėjimo aikšteles, kuriuose miestiečiai galėtų palikti savo automobilius ir į darbą keliauti žiediniais autobusiukais, pavyzdžiui, varomais elektra.
V. Gūžio teigimu, automobilių saugojimo aikštelėms įrengti ir specialiems autobusiukams nupirkti neprireiktų nė pusės metų.
Taip pat pasaulyje esą yra įprasta praktika, kai įmonės savo darbuotojus nuveža ir parveža į darbą, taip jiems nereikia užkimšti miesto gatvių važiuojant nuosavu automobiliu. Tokia praktika, anot pašnekovo, populiari Japonijoje, Austrijoje.
Tarp galimų sprendimo būdų jis įvardija ir dviračių transporto plėtrą. „Tiems, kuriems iki darbo yra 5 km, siūloma važiuoti dviračiais, įrengiami dviračių takai, įrengiamos jų saugojimo vietos“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, net ir gyvenant Lietuvoje, kur klimatas nelepina, dviračiu galima važinėti pusę metų. Be to, esą būtina miesto gatvėse garantuoti visuomeninio transporto pirmenybę.
„Visuomeninis transportas yra padarytas posūnio ir podukros vietoje, jam turi būti pirmenybė, kaip ir visame pasaulyje“, – piktinosi jis.
„Mes siūlome pastatyti paprastą funikulierių Šeškinės kalnu. Va, Kaune Žaliakalnyje yra ir žmonės naudojasi“, – apie dar vieną būdą spūstims įveikti kalbėjo V. Gūžys.
Kitais metais –„žalioji banga“ ir daugiau „A“ juostų
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas DELFI anksčiau tvirtino, kad gatvės yra tokios, kokios yra, todėl pataria vairuotojams anksčiau išvažiuoti iš namų arba persėsti į visuomeninį transportą, kad laiku suspėtų į sutartą vietą.
Kovoje su spūstimis, anot jo, pasitelkiamas ir gatvių platinimas, beveik baigiama platinti Mokyklos gatvė, įsiliejanti į Geležinio Vilko gatvę, rugsėjo 1-ąją atidarytas Rodūnios viadukas.
Šiuo metu statoma estakada prie Lazdynų tilto, statomas pietinis miesto apvažiavimas, o kitąmet planuojama pradėti didįjį miesto pietinį apvažiavimą.
Savivaldybė nuo Naujųjų metų žada įjungti milijonus kainuojančią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą. Ši sistema vėluoja keletą mėnesių lyginant su ankstesniais pažadais, o ir vairuotojai dar nepajus visų jos privalumų: sistema veiks tik pirmajame iš šešių transporto koridorių – atkarpoje nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto.
Taip pat Vilniaus meras Juozas Imbrasas gruodžio viduryje žadėjo, kad jau kitais metais Vilniuje atsiras dvigubai daugiau viešojo transporto eismo juostų, kuriomis esą bus leidžiama važiuoti ir automobiliams, jeigu vienoje mašinoje bus ne mažiau trijų keleivių.
