Tyrimais įrodyta, kad iki 25 proc. visų autoįvykių sukelia asmenys mieguisti dienos metu. 20 proc. autoįvykių sukeltų užmigusių prie vairo asmenų, baigiasi mirtimi arba sunkiomis traumomis. Mieguistus žmones žymiai dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai darbe ir buityje.
JAV sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apie 20 proc. vairuotojų buvo nors vieną kartą užsnūdę vairuodami. 69 proc. mieguistų vairuotojų sukėlė avarinę situaciją, trečdalį avarijų padarė sunkiųjų automobilių vairuotojai būdami mieguisti ir pavargę ir buvo sunkiai sužaloti.
Šiuos duomenis pateikė Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos neurologė Dalia Matačiūnienė, Sapiegos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Dalia Kupriščenkienė bei šios ligoninės direktorius Gediminas Rimeika susitikę su ministerijos sekretoriumi Rimvydu Gradausku, ministerijos Saugaus eismo departamento vadovais Virgilijumi Sadausku ir Vidmantu Pumpučiu.
Mieguistumas dienos metu turi didelės įtakos šiuolaikinei sudėtingai situacijai keliuose, nes gali sukelti katastrofiškų padarinių. Tai ypač svarbu dirbantiems vairuotojo darbą. Tačiau miego svarba neįvertinta, neskiriama pakankamai dėmesio vairuotojų – profesionalų tyrimui. Nors gerai žinoma, jog daugelyje Europos šalių tai daryti privaloma.
Neurologė Dalia Matačiūnienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Kelių saugumas ir imitavimas 2007“ ir pasidalino ten gauta informacija. Pasak jos, žmogaus, penkias dienas iš eilės miegojusio vieną valanda mažiau nei įprasta, vairavimo įgūdžiai blogesni nei vairuotojo iš vakaro gausiai vartojusio alkoholio.
„Norime atkreipti dėmesį į žmogaus sveikatos būklę“, - teigė Gediminas Rimeika. Pasaulinės miego tyrimų asociacijos duomenimis, apie 35-40 proc. visų gyventojų turi vienokių ar kitokių miego sutrikimų, o pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją jų priskaičiuojama virš 90.
Kai kurie miego sutrikimai būtent pasireiškia dideliu mieguistumu dieną, o kartais ir nekontroliuojamais miego priepuoliais (pvz., dar per retai Lietuvoje diagnozuojama rimta liga – narkolepsija). Šių sutrikimų net neįtardami apie tai gali turėti ir vairuotojai. Galime tik įsivaizduoti, kokį pavojų sau ir visuomenei kelia narkolepsija sergantis vairuotojas profesionalas. Manau, kad turi būti vykdoma rimta būsimujų vairuotojų patikra,“ - sakė ligoninės vadovas.
„Tai labai svarbu rengiant jaunus vairuotojus, formuojant jų profesinius įgūdžius. Turint duomenų apie psichines asmenų savybes, galima prognozuoti ir modeliuoti jų elgesį keliuose. Tokia informacija bus naudinga vairuotojų rengimo centrams, vairuotojų mokykloms, sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.
R. Gradauskas pasiūlė medikams bendradarbiauti su Saugaus eismo departamento specialistais, o Sapiegos ligoninės neurologai įsipareigojo pateikti siūlymus dėl būsimų vairuotojų mieguistumo tikrinimo programos.
