Natrio chlorido druska yra pigi ir gana greitai ištirpdo sniegą bei ledą. Tačiau pakelių, gatvių želdiniams ji – didelis priešas.
Maskva savo medžių pagailėjo
Maskvos (Rusija) mieste iki 2001 metų sniegui ir ledui tirpdyti komunalinio ūkio tarnybos daugiausia naudojo techninę natrio chlorido druską, mažiau – skystą kalcio chloridą ir granitinę skaldą. Neatlaikę „cheminės atakos“, kasmet vis daugiau išdžiūdavo medžių, ir kas pavasarį tekdavo juos iškirsti. Vien tik 1996 metais žuvo per 250 tūkst. medžių.
Dabar Maskvos keliuose ir gatvėse natrio chlorido druska jau nenaudojama. Ji pakeista kietu modifikuotu kalcio chloridu, magnio chloridu bei skystu modifikuotu kalcio chloridu ir kalio acetatu. Komunalinio ūkio akademijos ir kitų mokslo institucijų tyrimai parodė, kad, atsisakius natrio chlorido druskos, želdinių būklė ženkliai pagerėjo. Medžių nuostoliai prie pagrindinių miesto magistralių sumažėjo 2–3 kartus.
Miesto komunalinio ūkio tarnybos kalcį atsiveža iš Kinijos, o magnį – iš Izraelio ir Olandijos. Skystus chemikalus gamina Maskvos miesto įmonės.
Kitose šalyse ledui ir sniegui tirpdyti keliuose naudojami panašūs chemikalai: JAV – kalcio chloridas, Vokietijoje ir Šveicarijoje – magnis. Šiaurės Europos šalyse kalcio chloridas naudojamas labai ribotai. Norvegijoje bet kokių druskų naudojimas keliuose uždraustas daugiau kaip 10 metų. Ten barstoma pakaitinta skalda, laistomas karštas vanduo.
Toksinis poveikis aplinkai
Lietuvoje kelių priežiūros druskų neigiamą poveikį ekosistemoms nagrinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Literatūros duomenimis, druskos sukelia automobilių metalinių dalių ir gelžbetoninių konstrukcijų (tiltų, tunelių ir kt.) koroziją; skatina cemento – betoninių konstrukcijų irimą; asfaltbetonio dangos deformacijas ir t. t.
Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija), paviršinius vandenis, neigiamai veikia tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis. Taip veikiama gyvūnija ir netgi žmonės.
Toksinis druskos poveikis augalams buvo žinomas jau senovėje, kai priešų laukuose būdavo sunaikinami maistui skirti augalai. Druskos augaliją pasiekia dviem keliais: per lapus ir šaknis (per dirvožemį ir vandenį).
Poveikis pakelės augalams paprastai pastebimas keliasdešimties metrų ruože nuo kelio, o atvirose vietovėse (pievose, laukuose) – net ki 100 metrų ir toliau.
Miestų gatvėse augančius medžius ir krūmus silpnina daugelis nepalankių veiksnių. Per didelis druskų kiekis – vienas iš jų. Akivaizdus šio poveikio požymis – ankstyvas liepų žiedų kritimas. Daugiausia krinta liepų pažiedlapiai, o ypač intensyviai barstomose gatvėse liepos visai nepražysta. Tai miestų problema, kuri nesprendžiama jau ilgą laiką.
Kaip druska kenkia augalijai
t Druska sutrikdo įvairias augalų fiziologines savybes, lėtina jų augimą.
t Spygliuočiams natris reikalingas, tačiau didesni Na+ ir Cl¯ kiekiai jiems toksiški. Paveikti druskų, medžiai sparčiau meta spyglius.
t Druskų pažeistose vietose lėčiau vyksta fotosintezė, drėgmės reguliavimo procesai.
t Druskų žalingas poveikis augalams pasireiškia iki 30 m nuo kelio.
t Druskos purslai ant medžių patenka oru, todėl žala spygliuočiams vizualiai pastebima iki 2,5 m medžio aukščio.
t Druskos kiekis spygliuose kaupiasi su jų amžiumi.
t Druskos gali netiesiogiai skatinti arčiau kelio augančių medžių ligų (pvz., pušų spyglių grybelio – Lophodermium seditiosum) bei kenkėjų (pvz., žaliojo obuolių amaro – Aphis pomi) plitimą.
Dideli temperatūrų pokyčiai, drėgmės trūkumas (sausra) sustiprina neigiamą druskų poveikį augalams.
Užpatentuota nemažai mišinių
Nors Lietuvoje natrio chlorido druska yra pati pigiausia (16 kartų pigesnė už kalcio chloridą ir 7 kartus – už magnio chloridą), jos pamažu būtina atsisakyti dėl didelės žalos ekosistemoms ir neigiamos įtakos gatvių bei jų statinių metalinių konstrukcijų korozijai.
Užpatentuota nemažai įvairiausių medžiagų bei jų mišinių (organinių ir neorganinių), kurie gerai tirpina sniegą bei ledą ir gerokai mažiau kenkia želdiniams. Be Maskvoje naudojamų mišinių, paminėtinas kalcio nitratas, amonio hidrofosfatas, karbamidas, silvinitai ir kitos medžiagos.
