Tačiau kol kas šių tamsoje itin reikalingų atributų vengia tiek jaunimas, tiek suaugusieji. Gana noriai juos nešioja tik pradinių klasių moksleiviai. Tą patvirtino ir vakar rytą Kaune vykusi prevencinė akcija „Matyk ir būk matomas“. Į mokyklą skubėjusius moksleivius pasitikę policijos pareigūnai išvydo vos keletą pradinukų, kurie su savimi turėjo atšvaitus. Visi kiti - tiek jaunesnių, tiek vyresnių klasių moksleiviai – apsirengę tamsiais rūbais ir nenešiodami atšvaitų kelyje tampa visiškai „nematomi“.

„Tamsiu paros metu atšvaitas privalo būti neatskiriama aprangos dalis. Pėstysis vairuotojui turi būti matomas iš tolo. Deja, tą supranta nedaugelis", - apgailestavo vakar akcijoje dalyvavusi Kauno eismo priežiūros tarnybos vyr. specialistė Gražina Jasiūnienė.

Anot Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Elonos Kurklietienės, labiausia atšvaitais džiaugiasi ir juos nešioja pirmokėliai: „Jiems tai išskirtinis atributas, kuris papuošia kuprinę, išskiria iš kitų“. Jos teigimu, šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvams jau nebereikia įrodinėti atšvaitų būtinumo.

"Pernai mokykloje buvome surengę akciją - tamsoje tikrinome, kiek kuprinių yra su atšvaitais. Tačiau tokių buvo mažuma. Gautus duomenis išplatinome tėvams ir jie sureagavo - atšvaitų ant vaikų kuprinių padaugėjo", - džiaugėsi E.Kurklietienė. Šią mokyklą lankančio pirmoko Dariaus močiutė Regina prisipažino, pati atšvaitų nenešiojanti.

"Kam man, senam žmogui, jie reikalingi. Aš niekur toliau namų, mokyklos ir parduotuvės neinu. Vaikams, kas kita - jie visur laksto, be to, yra mažiau atsargūs, nepastabūs", - samprotavo kaunietė.

Tačiau pasak G.Jasiūnienės, suaugusiųjų įsitikinimas, kad atšvaitai reikalingi tik vaikams, ir samprotavimai, kad vargu ar jie apsaugos nuo nelaimės, neteisingi. "Tai, kad be atšvaito einantis pėstysis yra "nematomas", geriausiai žino vairuojantys žmonės. Statistika rodo, kad daugiausia pėsčiųjų sužeidžiama apie 16-17 val., t.y. jau pradėjus temti", - sakė G.Jasiūnienė.

Reiduose dalyvaujanti pareigūnė prasitarė turinti originalią idėją, kaip atšvaitus padaryti priimtinesnius suaugusiems pėstiesiems. "Važinėjant po miestą ir matant daug tamsiai apsirengusių suaugusiųjų, man kilo mintis atšvaitus pateikti kaip aprangos aksesuarus. Kol kas tai tik idėja, tačiau gal pavyktų prikalbinti kokį dizainerį, kuris sukurtų originalius atšvaitus, kuriuos būtų galima nešioti prie, pavyzdžiui, rankinių", - sakė G.Jasiūnienė.

Kauno miesto pareigūnai žada tęsti prevencines akcijas. Lankydamiesi miesto mokyklose jie planuoja išdalyti dar apie 1000 atšvaitų.

Atšvaitų galima įsigyti visų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, Kauno policijos pareigūnai prasitarė nemažai jų paliekantys seniūnijose.

Atšvaitus gaminančios įmonės "Sarguva ir Ko" direktorius Vladas Miakiševas teigė, kad pagal parduotų atšvaitų kiekį, juos turėtų turėti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tačiau, deja, yra visiškai ne taip. "Mano manymu, gal tik kas dešimtas pėstysis naktį išeidamas į gatvę prisisega atšvaitą", - pastebėjo V.Miakiševas.

KET: nešioti atšvaitus būtina

Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodyta, kad pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie rūbų prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Atšvaitai gali būti prikabinami arba prilipdomi. Atšvaitas prie drabužių turėtų būti pritvirtintas taip, kad būtų matomas iš visų pusių. Nustatyta, kad su atšvaitu einantį žmogų vairuotojas gali pastebėti ir maždaug 5 kartus didesnio atstumo nei jo neturintį. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai apvažiuotų pėsčiąjį, o esant būtinybei - sustabdytų.