Sunku įrodyti
Vienos didžiausių Lietuvoje krovinių vežimo bendrovės „Transekspedicija" Skandinavijos, Vidurio ir Rytų Europos regionų direktorius Audrius Puskunigis DELFI sakė, kad dėl milžiniškų eilių pasienyje su Latvija bendrovė patyrė realių nuostolių, nes automobiliai prie sienos praleido 5-6 paras.
„Mes neskaičiuojame negauto pelno, bet skaičiuojame realiai patirtus nuostolius: darbuotojams reikėjo mokėti atlyginimus, išperkamosios nuomos įmokas už automobilius, draudimą", – dėstė pašnekovas.
Bendrovė skaičiuoja dėl vienos vilkiko prastovos prarandanti 100-150 eurų, taigi 6 vieno vilkiko prastovos paros kainavo mažiausiai 600 eurų. Pašnekovas skaičiuoja, kad padauginus iš, pavyzdžiui, 8 pasienyje tiek laiko praleidusių vilkikų išeina mažiausiai 4800 eurų nuostolių.
„Mūsų duona yra pervežimai, kartais sunku su mūsų valstybe kovoti, o tai (bylinėjimasis su Latvija – DELFI) būtų laiko gaišimas ir pinigų leidimas", – dėstė A. Puskunigis.
„Tai yra netiesioginės išlaidos, kurias įrodyti ir dėl kurių kovoti būtų labai sunku", – tęsė jis.
Rusijos pasienyje situacija nesikeitė
„Niekada rimtesnių problemų Lietuvos-Latvijos pasienyje nebuvo, tik tada kai buvo užsikimšęs Latvijos-Rusijos pasienis, čia jie buvo pristabdę įvažiavimą į Latviją", – DELFI sakė asociacijos „Linava" atstovas spaudai Anatolijus Jakimovas.
Ateityje, jo teigimu, net panašių atvejų negalės būti dėl gruodžio 22-osios naktį atsiveriančios Šengeno erdvės, kai jokios kontrolės Lietuvos Latvijos pasienyje nebeliks apskritai. Tačiau, anot pašnekovo, Latvijos-Rusijos sienos pralaidumas nepadidėjo.
„Jeigu vieni didins pralaidumą, kiti jo nedidins, tai problemos neišsisprendžia. Jeigu latviai praleis daugiau, o Rusija tiek, kiek ir buvo, naudos iš to bus mažai", – svarstė jis.
„Linavos" teisininkas Justinas Usonis DELFI patvirtino, kad į asociaciją nesikreipė nė viena pervežimo bendrovė, norinti prisiteisti patirtą žalą.
Stovi iki 4 parų
Nuolat į Rusiją krovinius vežantis tolimųjų reisų vairuotojas Žilvinas DELFI pasakojo, kad Latvijos-Rusijos pasienyje nuolat reikia laukti 3,5-4 paras.
„Pagrindinė problema yra didžiulis automobilių srautas, nes Rusijos muitinė yra nepritaikyta priimti tiek automobilių", – sakė jis.
Visos ES problema
„Primename labai dažnai, kaip negražiai elgėsi. Išgirstame, kad tai esą yra Europos Sąjungos (ES) problema, o norėdama į ją atkreipti bendrijos pareigūnų dėmesį, Latviją problemą perkėlė į kitą šalį. Buvo siekiama politinės reakcijos", – DELFI prisiminęs metų senumo įvykius sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Jo teigimu, nuolat keliamas Latvijos ir Rusijos pasienio klausimas, o Latvija ragina Lietuvą palaikyti ją pristatant šią problemą europinėse institucijose.
Latvijos transporto ministras, A. Butkevičiaus teigimu, yra pažadėjęs, kad pasienyje bus nutiestas dar vienas kelias, pastatytas naujas terminalas, su Rusija nuolat deramasi dėl sienos pralaidumo didinamo.
„Jie yra pažadėję, kad projektą ketinama baigti iki metų pabaigos ir ketinama skelbti konkursą statyboms", – sakė ministras.
Tačiau kol kas, anot jo, žinių apie šių planų įgyvendinimą negauta.
Rašė laišką EK
Vilkikų spūstis praėjusių metų lapkričio 21 dieną keturiuose Lietuvos-Latvijos kirtimo postuose susidarė dėl Latvijos keliuose įvestų apribojimų. Patys latviai tada skelbė, kad apribojimai susiję su liūtimis, kurios sugadino kelių infrastruktūra ir kelias dienas vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Tačiau Lietuvos vežėjai tikino, kad keliai Latvijoje nėra sugadinti ir kaltino Latviją Lietuvos vežėjų diskriminavimu.
Lietuva tąkart oficialiai informavo Europos Komisiją (EK) apie Latvijos valdžios dirbtinai keliamas kliūtis Lietuvos vežėjams.
Lietuviai kaltino latvius ekonominiu karu ir laiške EK rašė, kad kaimynė pažeidžia vieną pagrindinių ES principų – laisvą žmonių bei krovinių judėjimą bendrijos viduje.
Vilkikų vairuotojai, išvarginti nežinomybės ir antisanitarinių sąlygų, porą kartų bandė blokuoti kelius.
Lietuvos kariuomenė kartą per dieną pasienyje įstrigusiems vairuotojams tiekė karštą maistą – košės ir arbatos, buvo įrengti biotualetai. Trijuose Lietuvos pasienio rajonuose buvo paskelbtos ekstremalios situacijos.
Vilkikų eilės išnyko 2006 metų gruodžio 2 dieną.
