Tačiau naftos bendrovės apkaltino biodegalų gamintojus, esą jie patys kalti dėl išaugusių žaliavai naudojamų grūdų kainų.

Interesų konfliktas?

Biodegalų gamybą remia ES, kuri siekia, kad iki 2010-ųjų biokuro energija sudarytų 5,75 proc. bendro energetinio balanso. Europos Komisija (EK) jau yra pateikusi siūlymą biodegalų dalį iki 2020-ųjų padidinti iki 20 proc. Visa tai leidžia biodegalų gamybą laikyti itin perspektyvia. Juo labiau kad biodegalų poreikis jau ir šiuo metu yra didžiulis – jo paklausą padidino šiemet per 20 proc. išaugęs benzino vartojimas ir sparčiai kylančios tradicinių degalų kainos.

Tačiau šie metai biokuro pramonei yra tarsi užkeikti. Viena iš priežasčių – vos ne dukart pabrango žaliava. Šiuo metu tona grūdų kainuoja apie 600 litų, nors prieš porą metų tona grūdų buvo 200–300 litų pigesnė. Be to, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad būtent biodegalų gamintojai yra kalti dėl kylančių grūdų kainų. Lietuvos biodegalų asociacijos nuomone, tai tėra nešvari konkurencija ir naftininkų interesų gynimas, siekiant diskredituoti ekologiškų degalų gamintojus.

„Šie kaltinimai biodegalų gamintojams yra neteisingi, nes visa ES biodegalų pramonė kasmet sunaudoja vos 1 proc. viso ES šalių grūdų derliaus. Be to, bioetanolio gamybai yra naudojami prastos kokybės pašariniai grūdai. Todėl nuo ekologinių degalų gamintojų visiškai nepriklauso maistinių grūdų kainos“, – įsitikinęs Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Jo nuomone, biodegalų gamintojų puolimas siejamas su tuo, jog EK pradėjo svarstyti siūlymus iki 10 proc. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, numatant galimybę įmaišyti didesnę biodegalų dalį į naftos produktus.

„Naftos gavyba ir perdirbimu užsiimančios kompanijos savo kaltinimus ekologiškų degalų gamintojams skleidžia prisidengdamos neva tarptautinių organizacijų, tokių kaip OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos), pareiškimais. Tačiau iš tikrųjų yra remiamasi ne tarptautinių institucijų pozicija, o įvairiose diskusijose išsakytomis nuomonėmis, kurios jokiu būdu negali būti laikomos oficialia pozicija“, – teigia M. Palijanskas.

Naftininkai atsiriboja

Vienos pagrindinių Lietuvoje veikiančių naftos bendrovių „Lukoil Baltija“ ir „Lietuva Statoil“ atsiriboja nuo bet kokių sąsajų su Lietuvos biodegalų asociacijos išplatintu pranešimu. Naftininkų teigimu, biokuro gamintojai negali kaip nors lemti grūdų kainų, nes jos nustatomos pasauliniu mastu.

„Grūdų kainas lemia pasaulinė rinka. Lietuva ilgą laiką buvo grūdų eksportuotoja, tad ir dabar žiūrima, kas pelningiau – ar grūdus išvežti į užsienio šalis, ar juos parduoti vietos gamintojams. Bioetanolio kainas diktuoja brazilai, gaminantys biokurą iš cukrašvendrių. Šiemet jų derlius geresnis nei Europoje, tad naftos perdirbėjai renkasi žaliavą iš Brazilijos. Kyla klausimas, kodėl būtent šiemet biokuro žaliava taip pabrango, nors jau dvejus metus reikalaujama į degalus maišyti 5 proc. bioetanolio?“ – retoriškai klausė „Lietuva Statoil“ verslo klientų departamento vadovas Skirmantas Mačiukas.

Dar tiesiau susidariusią situaciją paaiškino „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.

„Čia taip pat kaip ir su naftos kainomis – visi atsižvelgia į pasaulines tendencijas. Be to, kitaip nei pernai, Lietuvoje šiemet grūdų derlius geresnis nei kitose Europos šalyse, tad veikiausiai lietuviams labiau apsimoka grūdus eksportuoti, nes Lietuvos biodegalų gamintojai negali pasiūlyti rinkos kainos“, – svarstė R. Turlinskas.

„Lietuva Statoil“ ir „Lukoil Baltija“ bioetanolio mišinį perka iš „Mažeikių naftos“, o ši – iš bendrovės „Biofuture“.

Lietuviams – ne pyragai

Bioetanolio gamybos pramoninė plėtra ES prasidėjo nuo 2000-ųjų. Šiuo metu aktyviai kuriami nauji etanolio gamybos metodais, kurie turėtų sumažinti produkto savikainą ir leistų etanolio gamybai naudoti ne tik javų grūdus, bet pigesnę ir įvairesnę biomasę.

Žaliavos kaina sudaro apie 70 proc. biodegalų savikainos, o šiuo metu Europoje dėl aukštų grūdų kainų bioetanolio gamybą sustabdė ne vienas fabrikas. Vienintelė biokuro gamintoja Lietuvoje „Biofuture“ taip pat svarstė tokią galimybę. Tačiau Biodegalų asociacijos direktorius Arvydas Lipskis tai vadina emocijomis.

„Nors dar neseniai buvo kalbėta, kad ši bendrovė planuoja stabdyti veiklą dėl brangstančios žaliavos, tai buvo labiau emocinė reakcija. Jie yra patyrę biodegalų rinkos žaidėjai ir sugebės prisitaikyti. Manau, šiemet „Biofuture“ gamybą turėtų dar padidinti, tačiau apčiuopiamą pelną turbūt reikia pamiršti“, – sakė pašnekovas.

Patys „Biofuture“ vadovai sako, kad padėtis išties nelengva, tačiau nuo išsamesnių komentarų susilaiko. Redakcijos žiniomis, „Biofuture“ nusprendė rinktis pigesnę žaliavą – kvietrugius, nes iki tol naudoti kviečiai tapo per brangūs. Vis dėlto bendrovės pajėgumas lieka neišnaudotas – vietoj planuotų 20 tūkst. tonų bioetanolio, šiemet bus pagaminta 4 tūkst. tonų mažiau.

„Europoje bioetanolio gamyklos stabdo veiklą, nes nuo metų pradžios apie 5 proc. krito produkcijos kaina, o žaliava pabrango. Be to, biodegalai yra palyginti nauja kuro rūšis, Europoje atsiradusi prieš kelerius metus, tad biokuro gamybai išvystyti reikalingas nemažas finansavimas. O kol kas bankai ne itin pasitiki biodegalų pramonės vystytojais“, – pasakojo A. Lipskis.

Prieš metus skelbta, kad šį rudenį bioetanolio gamybą pradės „Nordetanolio“ bendrovė. Tačiau dėl įvairių priežasčių gamyklos projektas atsidūrė „šaldymo kameroje. Su šiuo projektu dirbantis A. Lipskis sako, kad nepaisant visų sunkumų, Lietuva yra palanki zona gaminti biodegalus, tik reikia, kad pasikeistų ES direktyvos ir mūsų šalyje padidėtų biokuro vartojimas.

Gelbės ministerija

Tačiau grūdų perdirbėjai netiesiogiai pritaria naftininkų nuomonei, kad biokuro pramonė nulėmė išaugusias grūdų kainas.

„Biodegalų pramonės vystymasis daro tiesioginę įtaką žaliavų rinkai, kuri aprūpina ir maisto pramonę. Dėl šios priežasties keičiama pasėlių struktūra: daugėja rapsų pasėlių, bioetanoliui naudojami kukurūzai ir t. t. Sudaromos nevienodos sąlygos apsirūpinti žaliava, nes valstybė remia biodegalų pramonę dotuodama žaliavų pirkimą, o ne galutinį produktą. Tad biodegalų gamintojai ūkininkams gali pasiūyti geresnę kainą, o tai verčia ir maisto pramonės įmones kelti kainas ir tai tiesiogiai lemia produkcijos kainas", dėstė „Kauno grūdų“ viešųjų ryšių vadovė Aldona Grinienė.

Vis dėlto Lietuvos biodegalų asociacijos nuomone, ES turi keisti ne tik direktyvas, bet ir žaliavos subsidijas. Žemės ūkio ministerija nusprendė gelbėti biokuro gamintojus ir pateikė prašymą EK, kad būtų leista padidinti kompensaciją už įsigyjamą toną rapsų iki 220 Lt, o už grūdų – 160 Lt. Šiuo metu atitinkamos subsidijos sudaro 160 Lt ir 114 Lt.

Atsakymas turėtų paaiškėti artimiausiu metu. Gavus pritarimą, biodegalų gamintojai gali tikėtis sumažinti nuostolius, tačiau nežinia ar to užteks dirbti pelningai.