Pernai Lietuvoje įvyko daugiau kaip 84 tūkst. eismo įvykių, kuriuose buvo apgadintos transporto priemonės, bet žmonės nenukentėjo. Vien Vilniuje kasdien įvyksta daugiau kaip šimtas smulkių eismo įvykių, per kuriuos žmonės išvengia sužalojimų ir būna apgadinamos tik transporto priemonės. Nesmarkiai aplamdytų automobilių vairuotojams leidžiama patiems nubraižyti įvykio schemą ir, nelaukiant policijos pareigūnų, vykti į policijos įstaigą. Pagrindinė sąlyga: visi eismo įvykio dalyviai turi darniai sutarti vertindami avarijos aplinkybes.
Daugelis situacijų – standartinės
Vilniaus policija jau porą metų nuolat primena apie šią galimybę, tačiau, pasak viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos organizavimo poskyrio vadovo Žilvino Juciaus, per dieną į šią tarnybą atvyksta tik 8–14 eismo įvykių dalyviai, kurie patys, negaišdami laiko gatvėje ir negaišindami kitų eismo dalyvių bei policijos patrulių, pasistengia kuo greičiau išspręsti kilusias problemas.
Eismo įvykio schemos, kurią turėtų užpildyti ir pasirašyti avarijos dalyviai, pavyzdžiai publikuojami sostinės policijos interneto tinklalapyje. Policijos pareigūnai pataria vilniečiams vairuotojams atsispausdinti tokias schemas ir vežiotis automobilyje – maža kada jų gali prisireikti. Tokias schemas su savimi visada turi ir gali į smulkią avariją patekusiems vairuotojams įteikti viešosios policijos patruliai, važiuojantys pro šalį. Jeigu neturima schemos šablono, ją galima braižyti ant paprasto popieriaus lapo.
Ž.Juciaus teigimu, eismo įvykio schemos braižymas gali atrodyti sunkti užduotis tik tiems, kurie to dar niekada nebandė daryti. Tačiau daugelį tokių įvykių galima suskirstyti į kelis pagrindinius tipus: iš paskos važiavęs automobilis nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į greitį sumažinusį priekyje važiavusį automobilį; išvažiuodamas iš šalutinio kelio automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusiojo arba įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei.
Baimintis klaidų neverta
Braižant nesudėtingo įvykio schemą nebūtina skrupulingai matuoti visų atstumų ir juos žymėti popieriuje – pakanka nupiešti gatvės ribas, pažymėti eismo juostas, automobilių padėtį ir jų judėjimo kryptis prieš susidūrimą. Net jeigu braižydami schemą vairuotojai pridarys klaidų, tai nėra didelė bėda. Policijos pareigūnai vis viena įvertina visus vairuotojų pateiktus duomenis ir padaro galutines išvadas.
Pasitaiko ir kuriozų – ne kartą yra buvę, kad kaltę dėl avarijos prisiėmęs vairuotojas policijos įstaigoje būna išteisinamas, o nukentėjusysis tampa kaltininku, mat abu įvykio dalyviai neteisingai interpretavo Kelių eismo taisykles.
Kai kurie į avarijas patekę vairuotojai vengia patys braižyti schemas ir yra pasiryžę valandą ar ilgiau stoviniuoti gatvėje laukdami policininkų dar ir dėl to, kad baiminasi, jog dėl jų klaidų vėliau gali strigti arba iš viso būti neišmokamos draudimo išmokos.
„Tokia baimė nepagrįsta. Policija aiškinasi, ar schema nubraižyta teisingai ar ne. Mes duomenis apie eismo įvykius gauname jau iš policijos ir paprastai nežinome, ar vairuotojai patys braižė schemas, ar tai įvykio vietoje atliko policijos pareigūnai“, – tikino draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Po Naujųjų metų – nauja tvarka
Jeigu bus pritarta Susisiekimo ministerijos siūlymui, nuo kitų metų situacija smarkiai keisis – smulkaus eismo įvykio dalyviai, sutariantys dėl susidūrimo aplinkybių, iš viso neprivalės apie jį pranešti policijai, o su pačių nusibraižyta schema galės iš karto kreiptis į draudimo bendroves dėl išmokų. Tuo pačiu avarijos kaltininkui nebereikės mokėti baudos už eismo įvykio sukėlimą.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Privačios rizikos skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, tokia paprastesnė tvarka, kai nesudėtingose avarijose arbitro vaidmuo, kuris iki tol priklausė policijai, yra perduotas draudikams, galioja ne vienoje užsienio valstybėje. Prieš trejus metus ji buvo įvesta ir kaimynėje Latvijoje, tačiau jokios sumaišties dėl to nekilo.
Draudikai tvirtina nesibaiminantys pasikeitimų ir primena, kad ir dabar visus iškylančius ginčus sprendžia teismai – tokio paties principo bus laikomasi ir po Naujųjų metų, o be valstybės institucijų įsikišimo bus atsiskaitoma su draudėjais, kai nurodytos avarijų aplinkybės nekels abejonių.
„Įvykių, kuriuos reguliuos draudikai, skaičius padidės, bet, manau, kad naudos bus daugiau nei galimų nepatogumų. Kamščių miestuose tikrai turėtų sumažėti, nes vairuotojams nereikės laukti policijos dėl kokio smulkaus įbrėžimo. Taip pat nebereikės laukti policijos pažymų, bus galima iš karto vykti į draudimo bendroves, kurios galbūt net nuostolius spės atlyginti tą pačią dieną. O jeigu policija sutaupytą laiką skirs avaringumui mažinti, tai, manau, naudinga bus visiems“, – „Vilniaus dienai“ sakė V.Krencius.
