Kaltina noru parduoti automobilius
Ministerija savo tinklalapyje piktinasi, kad programos priemones dar liepą išnagrinėjo ir joms iš esmės pritarė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, „tačiau Susisiekimo ministerija Vyriausybės posėdyje susidūrė su netikėta kliūtimi – premjero visuomeninis konsultantas, buvęs lenktynininkas S. Brundza pareiškė, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti kelio ženklų žymėjimui, kelio ženklams, tvoroms, žiedinėms sankryžų schemoms, apsaugotoms posūkių juostoms, pėsčiųjų tvorelėms bei pavojingų kelio atkarpų apšvietimui“.
„Ypač daug dėmesio S. Brundza skyrė agitacijai pirkti naujus gelbėjimo automobilius, nes, anot premjero konsultanto, ministerijos siūloma programa rezultatą galėtų duoti tik po 2-3 metų, o, pavyzdžiui, gelbėjimo automobiliai – iškart“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
Pranešimo autoriai primena, kad „visai neseniai S. Brundza garsėjo kaip sumanus autoverslininkas“. Diskusijos trečiadienį papiktino ir premjerą, jis tada paragino visas žinybas dirbti kartu.
Visuomeniniu premjero konsultantu ir vidaus reikalų ministru Raimondu Šukiu piktinasi Lietuvos vairuotojų asociacija, išplatinusi atvirą laišką, kuriame stebisi S. Brundzos „saugaus eismo proceso suvokimu, kai siūlomi sprendimai, yra susiję tik su pasekmių likvidavimu, o ne su priežasčių šalinimu“.
„Naivu tikėtis, kad žuvusiųjų skaičius sumažės, jeigu bus nupirkta 50 gelbėjimo automobilių, kurie užkirs kelią pažeidėjui rizikuoti savo ir kitų gyvybėmis, kad papildomas kelių ženklinimas pakeis kelių chuliganų psichologija“, – rašoma laiške.
„Jis įsivaizduoja, kad yra neklystantis autoritetas, vienintelis žinantis, ką reikia daryti“, – DELFI apie S. Brundzą pirmadienį sakė asociacijos prezidentas Saugirdas Pukalskas.
Pašnekovas stebisi, kad vidaus reikalų ministras tikina, jog naujoms priemonėms reikės papildomų lėšų ir žmonių, kurių šiuo metu nėra. Tačiau S. Pukalskas skaičiuoja, kad numatytiems matuokliams aptarnauti reikės 15-20 žmonių.
„Tai yra greičiausiai nenoras kažką keisti sistemoje iš esmės ir viską suversti pinigų ir etatų trūkumui“ – sakė S. Pukalskas.
S.Brundza: siūlau ir papildomų priemonių
Tuo tarpu premjero visuomeninis konsultantas S. Brundza šiuos pareiškimus vadino nekorektiškais ir sakė neprieštaraujantis programoje numatytoms priemonėms, tačiau siūlantis papildomų ir veiksmingų būdų kovoje su „karu keliuose“.
„Aš esu už šias priemones, aš tik siūlau pasinaudoti Vyriausybės dėmesiu ir papildyti tą programą priemonėmis, kurios santykinai nėra brangios, todėl, kad nežinau, kas gali būti brangiau už žmogaus gyvybę ir kurios iš tikrųjų greitai duotų efektą“, – DELFI dėstė premjero visuomeninis patarėjas.
„Aš ne prieš dabartines priemones, aš jas palaikau ir jos yra būtinos, bet tai yra nepilnas sąrašas. Aš siūlau taip pat papildyti greito poveikio priemonėmis, aš už tai, kad jas papildytume, kad nebūtų tik greičio matavimas ir mokymo centrai“, – sakė S. Brundza.
Jo teigimu, stacionarūs greičio matuokliai avaringumą sumažina apie 10 proc., o mokymo centrams reikia daug laiko ir per metus aptarnautų apie 15 tūkst. vairuotojų.
Pašnekovas skaičiuoja, kad dabar labai trūksta gelbėjimo automobilių, kurie per metus išgelbėjo 275 žmones, o 80 ištraukė jau žuvusius. Šiuo metu jie esą yra per toli vienas nuo kito – 50 km atstumu, o pagal reikalavimus į įvykio vietą gelbėtojai turi atvykti per 15 min.
„Jų turi būti žymiai daugiau, šiandien nupirkai automobilį, o jis ryt gali išgelbėti gyvybę, tai ar ne greito poveikio priemonė?“ – klausė S. Brundza.
Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimu, vienas gelbėjimo automobilis kainuoja apie 200 tūkst. Lt.
Jo teigimu, ties tomis vietomis autostradose, kuriose išėję į autostradą žuvo pėstieji, galima būtų užtverti specialią tvorą, per kurią nebebūtų galima patekti ant važiuojamosios dalies.
Karo keliuose nuostoliai 1,5 mlrd. Lt
Dabar magistraliniuose keliuose veikia 2 stacionarūs greičio matuokliai, kurie beveik per metus (2005 gruodžio 1 d.-2006 lapkričio 1 d.) užfiksavo per 12 tūkst. greičio viršijimo atvejų arba 40 greičio viršijimų per parą. Nustatyta, kad esant palankioms važiavimo sąlygoms leistiną greitį iki 10 km/val. viršija iki 60 proc., o daugiau nei 10 km/val. – iki 38 proc. vairuotojų.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra įsipareigojusi 2001-2010 metais žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus, tačiau Lietuvai šio įsipareigojimo vykdyti nepavyksta. Pagal šį rodiklį karą keliuose kariaujanti Lietuva yra paskutinė ES iš 27 jos narių.
Kiekvieną dieną Lietuvos keliuose žūsta daugiau nei du žmonės, o per metus eismo įvykių nuostoliai šalies ūkiui sudaro 1,5 mlrd. Lt arba po maždaug 440 Lt kiekvienam gyventojui.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 6 tūkst. eismo įvykių, o, pavyzdžiui, pernai šalies keliuose žuvo 759 žmonės.
