„Negali būti!“ – sušuko tokią informaciją iš dienraščio L.T. žurnalisto sužinojęs vienos garsios automobilių gamintojos mūsų šalyje atstovės rinkodaros vadovas. Jo teigimu, reeksportuoti mašinas į Afriką iš Vakarų Europos ar Amerikos – gryniausia beprotybė. „Tik debilas gali vežti mašinas į Juodąjį žemyną per Lietuvą, – teigė pašnekovas. – Kelias toks ilgas, jame – tiek kliūčių, kad pati pigiausia mašina taps auksinė. Kiek žinau, verslininkai Afriką naudotomis mašinomis aprūpina plukdydami jas tiesiai iš Japonijos, Vokietijos ar Prancūzijos.“

Tačiau skirtingai nei rusams ar kazachams, L.T. žiniomis, Kauno verslininkai afrikiečiams įsiūlo automobilius, kuriais pastaruoju metu važinėjo ne vokiečiai ar prancūzai, o lietuviai.

GAVO 1,3 MILIJONO

Kad Afrikoje gali būti paklausios Lietuvoje važinėtos mašinos, patvirtino metų pradžioje po šį žemyną klaidžioję gerai žinomi tautiečiai – žurnalistas Vytaras Radzevičius, prodiuseris Martynas Starkus ir dainininkas Viktoras Diawara-Vee. Bičiuliai po Maroką ir Mauritaniją keliavo dvidešimties metų senumo automobiliu „Mercedes-Benz“, tačiau jų transporto priemonė vietiniams darė didelį įspūdį.

„Mūsų mersedesas buvo toks populiarus, kad afrikiečiai jį siūlėsi pirkti tiesiog ant kiekvieno kampo“, – dienraščiui L.T. šypsodamasis pasakojo V.Radzevičius. Apsispręsti nebuvo sunku, mat Vytaras „Mercedes-Benz“ nutarė atsikratyti dar Lietuvoje. „Išregistravau automobilį ir išvykau į Afriką užsikabinęs raudonus tranzitinius numerius“, – teigė vyras.

Ir Maroke, ir Mauritanijoje užsieniečiams draudžiama parduoti automobilius, kuriais įvažiavo į šalį. Tačiau prekyba virte verda. V.Radzevičiaus teigimu, kandidatą į pirkėjus jis išsirinko kelionės pabaigoje. „Vėliau paaiškėjo, kad vyrukas nė nemanė įsigyti mano mersedeso, – pasakojo Vytaras. – Jis buvo tarpininkas.“ Vyras lietuvius palydėjo į autoservisą, kur buvo sudarytas sandėris su vietos darbuotoju. „Pasirašiau kažkokį popiergalį ir gavau milijoną tris šimtus tūkstančių, – nuotykius linksmai prisiminė žurnalistas. – Tiesa, ne eurų, o vietos frankų.“ Iškeitus juos į lietuviškus pinigus išėjo ne tokia jau ir mažutė suma – apie keturis tūkstančius litų.

VAISTAS NUO RŪDŽIŲ

V.Radzevičius savąjį „Mercedes-Benz“ pardavė būdamas pačioje Afrikos širdyje, o televizijos laidų vedėjas Rokas Petkevičius senąjį „Toyota Corolla“ į Juodąjį žemyną palydėjo nekeldamas kojos iš Lietuvos. „Devynerius metus važinėjau japonišku automobiliu, psichologiškai tarsi suaugome vienas su kitu“, – romantiško požiūrio į plieninį draugą nuo dienraščio L.T. neslėpė Rokas. Žvaigždės teigimu, nusprendęs atsikratyti „Corolla“, automobiliui ieškojo vietos, kur jis greitai nesurūdytų ir jo gyvenimas būtų kuo ilgesnis. „Blogiausiai mano kriterijus atitiko drėgno klimato Rusija ir Baltarusija“, – konstatavo R.Petkevičius.

Išeitis atsirado savaime. Kartą žurnalistas naršė po internetą ieškodamas, kam patikėti savąją „Corolla“. „Netikėtai ekrane išniro skelbimas, jo autorius teigė perkąs automobilius ir vežąs juos į Afriką, – kalbėjo televizijos žvaigždė. – Griebiau telefono ragelį nelaukdamas nė akimirkos.“ R.Petkevičius apskaičiavo paprastai. Didžiojoje Juodojo žemyno dalyje visus metus šviečia saulė, yra sausa. Vadinasi, ir mašina ten ne taip greitai surūdys. Už automobilį Rokas gavo apie pusantro tūkstančio litų.

KLIENTAI – EUROPOS AFRIKIEČIAI

Radome ir pirkėją, iš R.Petkevičiaus nupirkusį „Toyota Corolla“. „Ji jau Afrikoje“, – užtikrino savo pavardės nenorėjęs viešinti Vitalijus.

– Pats vežėte automobilį į Juodąjį žemyną ar kitaip jį ten nuboginote? – dienraštis L.T. paklausė verslininko.

– Jis keliavo automobilvežiu...

– Į Afriką?

– Ne. Į Belgijos sostinę Briuselį.

– Ir?..

– Ten automobilis buvo perduotas mūsų partneriams afrikiečiams, jie ir pratęsė „Toyota Corolla“ kelionę. Greičiausiai – jūra.

– Po vieną mašiną juodaodžiams parduoti nevežate?

– Prirenkame automobilvežį, tuomet jis ir išleidžiamas į kelionę.

– Iš kurios Juodojo žemyno dalies kilę jūsų partneriai?

– Negaliu pasakyti. Tačiau manau, kad jie gyvena ne Afrikoje, o Europoje. Į istorinę tėvynę tiktai automobilius plukdo.

– Į kurią Afrikos dalį – šiaurinę, centrinę, pietinę?

– Negaliu pasakyti. Nesidomėjau.

– O jie į arabus ar į tikruosius afrikiečius panašesni?

– Į tikruosius.

– Mašinas superkate tik iš mūsų šalies?

– Nebūtinai. Tačiau jos tikrai ne iš tų, kurios skirtos reeksportuoti.

– Pelningas verslas?

– Žinoma. Kitaip juo neužsiimčiau.

GELBĖJA LIETUVĄ?

Dienraščio L.T. duomenimis, atsiranda vis daugiau verslininkų, kurie, realizuodami Lietuvoje važinėtus automobilius, bendradarbiauja su afrikiečiais.

„Visi jie yra iš Kauno“, – teigė šaltiniai. Informacijos nepaneigė ir automobilių judėjimą atidžiai stebinčio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas Darius Zasas.

„Kelių palikti šalį automobiliams yra įvairių, tačiau informacijos apie kriminalus kol kas nebuvo“, – trumpai apibūdino situaciją pareigūnas. Kiti pašnekinti valdininkai džiaugėsi: „Gerai, kad žmonės sugalvojo tokį verslą, antraip Lietuva virstų senų automobilių kapinynu. Dabar tokiu virs Afrika.“